Sveikatinančios erškėtrožių savybės

Laukinė rožė, arba erškėtrožė (lot. (Rosa centifolia Linn., sanskritu Šatapatri)  nuo neatmenamų laikų žinoma kaip gėlių karalienė. Rožės protėvis - paprastasis erškėtis, pagarsėjęs sveikatinančiomis savybėmis.

Senovės persai, egiptiečiai, graikai ir romėnai erškėtrožes  naudojo kaip pagrindinį ingredientą įvairiems kvepalams ir kosmetikai. Nuo egiptiečių laikų  erškėtrožė rožė buvo tylos ženklas.

Lietuvoje savaime auga apie 9 rūšys įvairių erškėtrožių.

Erškėtrožių vaistinė žaliava yra vaisiai, lapai ir šaknys. Vaisiai renkami visiškai subrendę, ir rinkti juos reikia iki pašąlant, nes šalnų pakąsti vaisiai gydymui nebetinka. Surinkti vaisiai skubiai džiovinami (80 - 90°C temperatūroje) sekant, kad nepridegtų.

Vaistinė žaliava

Medicinai svarbiausi yra miškiniai erškėčiai, turintys daug vitamino C (46% askorbininės rūgšties), daug karotino (iki 18 mg%) ir vitaminų B2, P, K.

Vaisiai turi cukraus (iki 18%), pektinų (3,7%), citrinos ir obuolių rūgščių, rauginių ir dažinių medžiagų, eterio aliejaus, vitamino E, ypač daug geležies.

Vitamino C erškėčio vaisiuose yra 10 kartų daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir 100 kartų daugiau negu obuoliuose. 1 - 3 erškėtuogės turi visą žmogui reikalingą vitamino C dienos normą. Vitaminas C erškėtrožių vaisiuose yra labai stabiliuose junginiuose ir gerai išsilaiko netgi juos termiškai apdorojant.

Iš šviežių erškėčių vaisių spaudžiamos sultys ir verdamas vitaminingas sirupas, kurį galima laikyti kelis metus. Iš smulkintų vaisių daroma piurė, pasta, kompotai, kisieliai, uogienė, tyrė, marmeladas.

Iš erškėčių ir kitų vitaminingų augalų verdamos vitaminingos arbatos. Pvz., erškėtuogių ir juodųjų serbentų, paimtų lygiomis dalimis, erškėtuogių ir šermukšnio uogų arbata. Arbatai virti imamas 1 arbatinis šaukštelis mišinio vienai stiklinei vandens. Leidžiama nusistoti 1 h, perkošiama per marlę, dedama cukraus ar medaus pagal skonį. Geriama po 1/2 stiklinės 3 kartus per dieną.

Erškėčių preparatai, antpilai ir arbata palankiai veikia organizmą, didina jo atsparumą infekcinėms ligoms, apsinuodijimams ir įvairiems nepalankiems aplinkos poveikiams. Dėl vitaminų komplekso jie labai naudingi sergant ateroskleroze, mažakraujyste. Jais gydomi gimdos ir kiti vidiniai kraujavimai, infekcinės ligos, vartojami ir chirurgijoje. 

Hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikai ir gydymui namų sąlygomis iš sausų nuvalytų vaisių daromas antpilas - 1 stiklinei vandens  20 g. uogų. Pavirinus 10 min uždarame stikliniame ar emaliuotame inde, antpilas paliekamas parą nusistoti, po to perkošiamas per 2 - 3 marlės sluoksnius, vaisiai išspaudžiami į nufiltruotą skystį. Antpilui paskaninti dedama medaus ir geriama po 1 stiklinę du kartus per dieną.

Siekiant ištirpdyti inkstuose ar tulžies pūslėje susidariusius akmenukus bei smėlį, galima pasinaudoti tokiu receptu: 2 valgomieji šaukštai smulkintų erškėtrožės šaknų užpilami stikline vandens. Užvirinama ir kaitinama 15 - 20 minučių ant silpnos ugnies. Po to indą su nuoviru šiltai apvyniojame ir leidžiame nusistovėti per naktį. Nuoviras perkošiamas ir vartojamas 3 kartus per dieną po 1/2  stiklinės 10-15 ar daugiau dienų.

Cholosasas - paprastojo erškėčio vaisių ištrauka, pagaminta su cukraus sirupu. Skatina tulžies išsiskyrimą ir vartojama sergant cholecistitu, hepatitu.

Užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 10-12 val. Užpilas nukošiamas. Pasaldinus cukrumi ar medumi, geriama po stiklinę 2 kartus per dieną.

Nusilpus vyrų lytinei funkcijai, patartina reguliariai gerti erškėtrožių antpilą (galima kursais po 2 savaites, darant tokios pačios trukmės pertraukas).

Sveikatinančios savybės

Erškėtrožės veiksmingai stiprina organizmo atsparumą, padeda įveikti nuovargį, stimuliuoja kraujodaros procesus organizme, stabdo kapiliarinį kraujavimą.  

Erškėtrožės vaisiai valo kraujagyslių sistemą, stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus organizme.

Paprastojo erškėčio vaisių skystu ekstraktu, gydomi kepenų ir tulžies pūslės uždegimai.

Erškėčių antpilu gydomi ne tik hepatitas ir cholecistitas, bet ir gastritas, ypač sumažėjus sekrecijai ir skrandžio sulčių rūgštingumui, taip pat gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, inkstų ir šlapimtakių ligos.

Erškėčio lapai ir antpilai turi aktyvių fitoncidų, kurie užmuša mikrobus.  Iš lapų verdamas sirupas su medumi, juo gydomas burnos ertmės uždegimas ir išopėjimas.

Ramina uždegimus, karščiavimą, kosulį, odos ligas, stiprina širdį.

Erškėtrožių žiedlapiai palengvina vidurių užkietėjimą.

Pasak Ajurvedos, rožių ir erškėtrožių žiedlapiai veikia kaip galingas širdies tonikas. Subalansuoja Pita ir Vata došas. Sustiprina teigiamas emocijas, sustiprina laimės ir palaimos patirtį, subalansuoja jutiminį suvokimą ir protą, nuramina širdį ir emocijas.

Erškėtrožė ar rožė vėsina, tačiau stiprina virškinimo ugnį.

Ajurvedoje laukinės rožės yra naudojamos daugelyje rasajanos žolelių formulių, kurios skatina bendrą sveikatą ir ilgaamžiškumą.

Sveikas gėrimas

Užviriname stiklinę pieno ir įberiame 10 erškėtrožių ar rožių žiedlapių.

Įberiame pusę šaukštelio pankolio sėklų.

Jei netoleruojate laktozės, pieną pakeičiate vandeniu.

Galima gerti du kartus per dieną. Šis mišinys gerina atmintį, koordinuoja ryšį tarp širdies ir proto. Tai sveikas gėrimas visų amžiaus grupių žmonėms, nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių.

Moterims, gurkšnojant šį gėrimą prieš ir per menstruacijas, gali padėti stabilizuoti emocijas.  Taip pat turi ilgalaikį poveikį, nes erškėčių ar rožių žiedlapiai pagyvina visus organizmo audinius, ląstelių atsinaujinimo procesą, ir ypač regeneruoja reprodukcinius (shukra) audinius.

Grynas  rožių vanduo yra idealus veido odos tonikas, ypač vasarą, drėkina odą prieš miegą, saugo nuo saulės poveikio.

Parengė Žilvinas Užkuraitis