Mokslininkai įspėja: buityje naudojami plastiko gaminiai gali kenkti sveikatai

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, nors plačiai naudoti jį pradėjome tik nuo 1970 metų. Dėl universalumo ir nedidelių kaštų ši medžiaga sparčiai išpopuliarėjo pramonės, gamybos bei prekybos sektoriuose. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančius faktus – plastiko mikrodalelės patenka į maistą, vandenį ir pamažu kaupiasi žmogaus organizme, o gaminiuose esančios cheminės medžiagos kelia rimtą pavojų sveikatai.

Reklama

Ko gero, daugelis yra girdėję apie taršias nesuyrančias plastiko atliekas ar vandenynuose plūduriuojančias šiukšlių salas. Deja, problema gerokai opesnė – plastikas žalingai veikia ne tik mūsų aplinką, tačiau ir sveikatą.

Viena vertus, plastiko mikrodalelės patenka į žmogaus kūną ir kaupiasi organuose, o ilgalaikės šio proceso pasekmės nėra aiškios. Kita vertus, plastiko gamyboje naudojama apie 13 tūkstančių įvairiausių cheminių medžiagų – iš jų net 3 tūkst. patvirtintos kaip keliančios susirūpinimą, o apie 6 tūkstančius trūksta duomenų, norint tinkamai įvertinti galimai kenksmingą poveikį aplinkai bei sveikatai.

Kai kurie plastikuose esantys cheminiai junginiai siejami su endokrininės ir reprodukcinės sistemos sutrikimais, lėtinėmis ligomis, vėžiniais susirgimais. Tiesa, produktų su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis aptikti galime net parduotuvių lentynose ar namų spintelėse. Į ką atkreipti dėmesį ir ko vengti – pataria „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ ekspertai, dalyvaujantys ES finansuojamame projekte „Baltiplast“.

Nematomas pavojus – ką reikia žinoti apie BPA?

Plastiko gamyboje įprasta naudoti priedus – plastifikatorius, kurių pagalba koreguojamos tam tikros medžiagos savybės, pavyzdžiui, elastingumas, atsparumas šalčiui, šviesai ar karščiui.

Vieni populiariausių plastifikatorių yra bisfenoliai, o bisfenolis A (žymimas raidėmis „BPA“) naudojamas vandens buteliukų, maisto pakuočių ir indelių, aliuminio skardinių apsauginio sluoksnio ir net prekybos čekių terminio popieriaus gamyboje. Žalingas bisfenolių poveikis siejamas su maždaug 80 ligų, o padidėjusios rizikos grupėje – kūdikiai ir maži vaikai, kurių hormoninė sistema dar vystosi.

Sąlyčio metu, BPA mažomis dozėmis gali patekti į maistą ar vandenį, o išsiskyrimą paspartina kaitinimas – tad jokiu būdu nešildykite plastikinių indelių mikrobangų krosnelėje. Taip pat, rekomenduojama vengti konservuotų maisto produktų, nenaudoti pažeistų plastikinių indų, rinktis stiklo ar nerūdijančio plieno indus maisto laikymui bei vengti pakuočių, pažymėtų perdirbimo kodu 7.

Ftalatų aptinkama net ir maisto produktuose

Dar vienas neigiamai sveikatą veikiantis, tačiau itin paplitęs plastifikatorius – ftalatai. Šie cheminiai junginiai plastiko gaminiams suteikia lankstumą ir aromatą. Tačiau net esant mažai koncentracijai, ftalatai neigiamai veikia endokrininę sistemą, todėl išauga įvairių sveikatos sutrikimų rizika – diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, astmos bei vėžinių susirgimų. Taip pat ftalatai turi įtakos nevaisingumui, apsigimimų rizikai ir vaisiaus neurologiniam vystymuisi.

Ftalatai įprastai naudojami PVC rūšies plastiko gamyboje bei randami šimtuose produktų, tokiuose kaip vinilinės grindys, plastikinės pakuotės, laistymo žarnos bei vamzdžiai, net asmens higienos priemonės – muilai, šampūnai ar plaukų lakas. Į aplinką šios medžiagos patenka gamybos, naudojimo ir šalinimo metu, o 2024 m. nevyriausybinės organizacijos „Consumer Reports“ atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ftalatų pėdsakų buvo rasta beveik visuose tirtuose maisto produktuose. Ir nors žmogaus organizmas gan efektyviai pašalina bisfenolius bei ftalatus, jie su maistu patenka į kraują ir audinius taip pat greitai, kaip ir yra pašalinami.

Patariama atkreipti dėmesį į produktų sudėtį – atsisakyti higienos priemonių, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, nenaudoti plastikinių pakuočių bei maisto indelių, pažymėtų perdirbimo numeriu 3. Rekomenduojama namuose rinktis natūralias medžiagas, vengti vinilinių grindų, langų rėmų ir dušo užuolaidų.

Plastiko gaminiuose gausu ir kitų kenksmingų priedų. Pavyzdžiui, antipirenai mažina medžiagos degumą – jų randama minkštus baldus užpildančiose putose, apmušaluose, kilimuose ir užuolaidose, taip pat elektronikos prietaisuose, transporto priemonių salono apdailoje, statybinėse medžiagose. Kadangi šios medžiagos kaupiasi namų dulkėse, rekomenduojama dažnai plauti rankas, reguliariai valyti dulkes drėgna šluoste bei naudoti siurblį su HEPA filtru.

Pavojingi cheminiai junginiai, tokie kaip PFAS ar PFC, naudojami ir gaminant produktus vandeniui bei riebalams atspariais paviršiais. Jų aptinkama kilimuose, tekstilėje ir net nelimpančiu sluoksniu padengtose keptuvėse. Siekiant išvengti neigiamo poveikio, rekomenduojama atkreipti dėmesį į tokius žymenis kaip PFOS, PFAS, PFOA, GenX, Teflon, Scotchgard, Stainmaster, Polartec, Gore-tex, PFHxS bei šių medžiagų vengti.

Į žmogaus organizmą patenka šimtai tūkstančių mikroplastiko dalelių

Mikroplastikai yra smulkios plastiko dalelės, kurių skersmuo mažesnis negu 5 milimetrai, o nanoplastikai – iki 0,05 mm skersmens. Į aplinką šios mažytės dalelės patenka yrant plastikams, o jų aptinkama beveik visur: Arkties ledynuose, kalnų ore, jūros dugne, geriamame vandenyje, druskoje, meduje, vaisiuose ir daržovėse, mėsoje, žuvyse ar net motinos piene.

Apskaičiuota, kad į žmogaus organizmą su maistu ir per orą kasmet patenka nuo 74 iki 121 tūkst. mikroplastiko dalelių, o geriantys buteliuose išpilstytą vandenį pasisavina jo dar daugiau.

Apie šią problemą aktyviai diskutuojama pastarąjį penkmetį – nors mikroplastiko poveikis sveikatai dar nėra ištirtas, tačiau tyrimai su laukiniais gyvūnais sieja poveikį su reprodukciniais sutrikimais bei vėžiniais susirgimais.

Neigiamą įtaką sumažinti padeda atsakingas vartojimas

Plastikai bei jų sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos mūsų organizmą veikia įvairiais būdais – per sąlytį, kvėpavimo takus, taip pat į kūną plastiko dalelės patenka su maistu bei vandeniu.

Deginant plastiko atliekas, išsiskiria toksiški dūmai, kurie sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, gali paaštrėti tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip astma. Todėl labai svarbu rūpintis atsakingu plastiko pakuočių bei gaminių utilizavimu, skatinti jų perdirbimą.

Siekiant išvengti cheminių priedų patekimo į maistą, rekomenduojama pirkti produktus be ar su minimaliu įpakavimu, kuris būtų lengvai perdirbamas. Patariama nešildyti mikrobangų krosnelėje plastikinių indelių, nenaudoti bei nepernaudoti vienkartinių plastiko gaminių, vengti ilgalaikio maisto sąlyčio su plastikiniais indais.

Tam tikros plastiko sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali sukelti alergines reakcijas – bėrimą, niežėjimą ar kitus simptomus. Renkantis tekstilę, patariama atkreipti dėmesį į natūralius pluoštus vietoje sintetinių medžiagų, taip pat rekomenduojama atsisakyti vienkartinio naudojimo gaminių – plastikinių indų, įrankių, maišelių bei rinktis ekologiškas alternatyvas.