Sveikatos apsaugos ministerija žlugdo Lietuvos psichiatriją(14)

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytą įsakymą, kuriuo patvirtinti nauji reikalavimai psichiatrijos ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, būtina nedelsiant atšaukti. Lietuvos psichiatrija yra atsidūrusi gilioje krizėje, o naujieji reikalavimai tik dar labiau apsunkintų Lietuvos gyventojų galimybes gauti tinkamą psichinės sveikatos priežiūrą.

Paprastos krizės priežastys

Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai įvairūs, jų yra keli šimtai. Ši įvairovė reikalauja labai skirtingų pagalbos formų. Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūra teikiama trimis lygiais.

Pirmąją pagalbos formą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligonių kasos ir savivaldybių viešosios įstaigos – pirminiai psichikos sveikatos centrai. Juose turėtų būti užtikrintas nemokamas gydymas visiems Lietuvos gyventojams. Tačiau ši pagalba išgyvena gilią krizę.

Ligonių kasos vieno paciento komandiniam gydymui per metus skiria 11 litų! Tiek kainuoja viena pakuotė biuro popieriaus, keturi tušinukai arba pusantro buteliuko su rašalu antspaudams. Nors blaiviu protu sudėtinga suvokti, psichosocialinei reabilitacijai neskiriama išvis jokių pinigų. Papasakojus šiuos „ypatumus“ kolegos užsienio šalyse stebisi – „jums patiems reikia pagalbos, kaip dar galite ją teikti?“ Taigi į šiuos centrus dažniausiai kreipiasi tik pacientai, kuriems reikia kompensuojamų vaistų, nedarbingumo pažymų, socialinės paramos, turintys neįgalumo požymių: sergantieji šizofrenija, dvipoliu afektiniu sutrikimu, sunkiomis depresijomis, silpnaprotystėmis, priklausomybėmis.

Pirminėje grandyje pagalbą psichikos sutrikimų turintiems žmonėms dar teikia šeimos gydytojai. Neturėdami jokios komandos, negaudami jokio apmokėjimo nei iš ligonių kasų, nei pacientų jie gydo nerimo sutrikimais, depresija sergančius pacientus, organinius psichikos sutrikimus, gali išrašyti kompensuojamus vaistus. Šeimos gydytojai, iš kurių reikalaujama vis daugiau, šioje srityje dirba  savanoriškai.

Antrinę psichikos sveikatos priežiūrą taip pat apėmusi gili krizė. Dalis jos yra organizuojama savivaldybėms priklausančiose ligoninėse. Šiuose centruose dažniausiai veikia konsultaciniai skyriai arba kabinetai. Teoriškai juose taip pat turėtų dirbti psichinės sveikatos priežiūros komanda. Turėtų būti konsultuojami pacientai, norintys gauti kitą nuomonę apie gydymą, arba turintys ypač sudėtingų problemų. Dažnai sprendžiant jas būtina gydytojų konsultacinė komisija, kurioje dirbtų trys psichiatrai. Bet kaip ji gali būti organizuota, jeigu Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos įsivaizduoja, kad tam užtenka 37,47 lito už tris psichiatro konsultacijas? Viena konsultacija įkainota 12,49 lito.

Psichologo, socialinio darbuotojo, slaugytojo, registratorės darbas visai neapmokamas. Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų nuomone, sudėtingiausių ligonių ambulatoriniam gydymui to ir nereikia. Jeigu psichiatras skiria psichoterapinį gydymą, tuomet ligonių kasos papildomai apmoka 24 psichoterapinius užsiėmimus per metus. Vieno psichoterapinio užsiėmimo, vienos valandos kaina yra 35,9 Lt. Tokie įkainiai visiškai sutrikdė daugelio psichiatrijos ligoninių konsultacinį darbą ir šiuo metu jų veikla nyksta.

Kompensuoja privačios gydymo įstaigos

Dalinai šį psichikos pagalbos trūkumą kompensuoja privačios sveikatos priežiūros įstaigos, jos vis dažniau teikia tokias paslaugas. Čia pacientas moka asmeniškai, o jeigu įstaiga turi sutartį su ligonių kasa, tai kompensuojami 37,47 lito už tris apsilankymus. Šios konsultacijos tampa vis populiaresnės, daugėja žmonių, kurie nebebijo kreiptis į psichiatrą ir gali susimokėti už konsultaciją apie 100–150 Lt. Ši suma, be psichiatro konsultacijos, skirta slaugytojos ir administratorės darbo, kabineto nuomos, procedūrinio kabineto išlaikymo, medicininės dokumentacijos, komunikacijos, mokesčių ir kitoms išlaidoms.

Bet jeigu į šią sumą reiktų įtraukti mokestį psichologui, socialiniui darbuotojui ir jų kabinetų išlaikymo išlaidas, pacientų mokama suma išaugtų bent dvigubai. Štai tada pagalba taptų tikrai nebeprieinama ir žlugtų galutinai.

Tretinio lygio paslaugas gauti vis sunkiau

Gyventojams gauti tretinio lygio paslaugas tampa vis sunkiau. Jos teikiamos  keliose vietose: Kauno universitetinės ligoninės poliklinikoje, Vilniaus Santariškių ligoninės poliklinikoje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Tretiniame lygyje turėtų būti konsultuojami pačios sunkiausios būklės pacientai, sprendžiami konfliktiniai klausimai. Dažnai šių problemų sprendimai priimami gydytojų konsultacinėse komisijose. Bet vėl panaši situacija. Ligonių kasos moka tik už tris psichiatro konsultacijas 64,08 lito, viena psichiatro konsultacija įkainota 21,36 Lt. Gydytojų konsultacinės komisijos darbas neįkainotas.

Ar gali kuri nors įstaiga už tokią sumą išlaikyti aukščiausio lygio specialistų komandas ir dar jas papildyti? Galima sakyti, kad jeigu dar reikės įtraukti psichologą, socialinį darbuotoją, ši pagalba žlugs galutinai.

Bent jau iki šiol dalį problemų gerai kompensavo privačiai dirbantys specialistai: psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Vis daugiau žmonių, turinčių nerimo, miego, atminties, nuotaikos, psichosomatinių, seksualinių sutrikimų, įkyrumų ir baimių, kreipiasi būtent į privačias įstaigas. Šie specialistai gali ir stengiasi užtikrinti kuo geresnę paslaugų kokybę ir aplinką. Labai svarbu ir tai, kad užtikrinamas paciento privatumas.

Privati pagalba tampa vis populiaresnė visame civilizuotame pasaulyje, nes psichikos sutrikimai yra labai subtilūs, skaudūs. Pacientai nori ypatingo konfidencialumo, nenori jokių pašalinių stebėtojų, o privati psichiatrinė pagalba tenkina šiuos ir kitus jų lūkesčius.

Įstatymą būtina atšaukti

Teigiu, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas kenkia pacientų interesams siekiant psichinės sveikatos priežiūros. Jį būtina atšaukti ir pradėti nuosekliai bei atsakingai spręsti esamas problemas.

Tik visiškai nesuprantantis psichoterapeuto darbo žmogus gali reikalauti, kad atliekant individualią psichoterapiją būtų reikalinga „stebėtojų“ komanda, daug kabinetų, alkotesteriai, ūgio matuokliai, svarstyklės. Nejaugi psichoterapeutas turi pradžioje liepti pacientui nusirengti, patikrinti jo girtumą, paimti šlapimą narkotikų testui, jį pasverti, išmatuoti ūgį ir visa tai kontroliuoti? Gal vertėtų visa tai turėti ministerijoje, bet ne psichoterapeuto kabinete. Tai yra tragikomedija. Liūdniausia, kad jos autorius – sveikatos apsaugos ministras p. Vytenis Povilas Andriukaitis.

Užrašė Mindaugas Savickas