Sveikatos apsaugos ministras: „Reformos procesai Klaipėdoje turi pajudėti“ (1)
Antradienį Palangoje su darbiniu vizitu lankęsis sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys medikams žadėjo, jog sveikatos apsaugos sistemos reforma Klaipėdoje bus tęsiama. Kaip ją žadama įgyvendinti, ministras papasakojo „Vakarų Lietuvos medicinai“.
Ar pritariate klaipėdiečių idėjai, kad uostamiestyje turi atsirasti trečiasis Respublikoje medicinos ir mokslo centras, Klaipėdos universiteto ligoninė?
Šis klausimas buvo aptartas su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi ponu Žaliūnu ir Vilniaus universiteto rektoriumi ponu Juodka. Apsikeista nuomonėmis, kaip praktiškai tai galėtų atrodyti. Iš tiesų rektoriai išsakė tam tikrų abejonių dėl Klaipėdos universiteto, kuris šiandien rengia tik slaugos ir visuomenės sveikatos specialistus – asmens sveikatos priežiūros specialistų nerengia. Akivaizdu, kad jo turimų mokymo programų kiekis ir kokybė ne visai atitiktų reikalavimus, kurie būtini tam, kad vien prie Klaipėdos universiteto galėtų būti steigiamas toks centras.
Aš manau, kad idėja svarstytina. Tikrai manau, kad pirmiausia universitetai turėtų surasti bendradarbiavimo būdus, nes turi prisidėti kažkuris iš dabar esančių universitetų Lietuvoje. Jei iš tiesų būtų tokie susitarimai, Klaipėdos universitetas ryžtųsi rengti ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, be abejonės, būtų tikslinga ir galima kalbėti apie trečio universitetinio centro Klaipėdoje įsteigimą. Šio centro steigėjas galėtų būti Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Bet tie dalykai, matyt, yra ateities klausimas. Šiandien apie tai tik diskutuojama, labai geranoriškai diskutuojama visuose lygmenyse.
Man teko tuo klausimu bendrauti ir su Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičiumi, su abiejų universitetų rektoriais. Bet Klaipėdos universitetas tokios iniciatyvos bent jau man asmeniškai nėra parodęs.
Jei kalbėti iš esmės, tas procesas galėtų įvykti, bet jis turėtų įvykti etapais. Pirmas etapas – kaip buvo numatyta Vyriausybės nutarime – būtų Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninių sujungimas. Tuolab kad šios ligoninės yra vienoje teritorijoje, viename kieme, atitvertos tvoromis, užmūrytu tuneliu.
Tai turėtų būti vienas juridinis vienetas, tuomet nesidubliuotų paslaugos, nereikėtų išlaikyti to paties lygmens kvalifikuotų specialistų per abi įstaigas, nereikėtų įsigyti (aišku, iš mokesčių mokėtojų pinigų ar investicijų programų, Europos lėšų) ir dubliuoti tam tikrų brangių medicinos prietaisų ir technikos. Pirmiausia turi būti įgyvendinamas šitas sprendimas.
Galbūt ateityje, jei kalbėtume apie universiteto centro steigimą, būtų tikslinga prijungti ir Respublikinę Klaipėdos ligoninę.
Ir tada, aišku, jei Klaipėdos universitetas imtųsi rengti ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, būtų pasivirtintos programos, būtų kažkokia pagalba iš jau veikiančių universitetų, be abejonės, universiteto centras būtų realus ateities klausimas Klaipėdoje.
Klaipėdos miesto tarybai nesutikus atiduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo funkcijų ministerijai, kalbos apie jungimą nutilo. Kaip žadate spręsti šį klausimą?
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl savivaldybė nenori atiduoti ligoninės. Vyriausybės nutarime buvo numatyta, kad savivaldybė gaus Respublikinę Klaipėdos ligoninę, ir mes nemanėme, kad bus kokia problema. Šiuo atveju sprendimai, kurie nebuvo priimti, yra ateities diskusijų klausimas. Manau, vis tiek rasime sutarimą, nes mes nesikėsiname į savivaldybės turtą. Sveikatos priežiūros įstaigų turtas gali būti perduodamas panaudai, nenukentėtų nei savivaldybė, nei valstybė.
Blogiausiu atveju, jei nepavyktų su savivaldybe sutarti dėl sujungimo perduodant steigėjo teises ministerijai, reikėtų keisti įstatymus, kad būtų galimybė sveikatos priežiūros įstaigai turėti du steigėjus - savivaldybę ir valstybę.
Kalbino Genovaitė Privedienė
Susiję straipsniai
