Sveikatos informacijos šaltiniai: kurį pasirinkti, kuo pasitikėti?

„Vyrai buvo 2,7 karto labiau linkę pasitikėti draugais ir šeimos nariais kaip sveikatos informacijos šaltiniais, lyginant su moterimis“, - teigiama 2012 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Sveikatos tyrimų instituto mokslininkių Daivos Marazienės, Jūratės Klumbienės ir kt. tyrime „Lietuvos suaugusiųjų sveikatos informacijos paieškos šaltiniai ir priežastys“. Šis tyrimas publikuojamas „Medicinos“ moksliniame žurnale. Tyrimo autorės pirmosios Lietuvoje aiškinosi, dėl kokių priežasčių gyventojai ieško informacijos apie sveikatą, kokiais informacijos šaltiniais naudojosi bei kuriuos nurodė, kaip patikimiausius. Įdomu, tai, kad iš visų tyrime dalyvavusių gyventojų (2904 atsakiusiųjų į anketose pateiktus klausimus), 57,7 proc. teigė, kad bent kartą per pastaruosius metus ieškojo informacijos apie sveikatą. Klausimas, ką jie skaito, kokių laidų klauso, su kuo konsultuojasi, ar jų rastos žinios yra patikimos?

Tyrimo dalyviams buvo pateiktas šaltinių sąrašas, iš kurių jie galėjo pasirinkti tuos, kuriais naudojasi ieškodami sveikatos informacijos. Pažymėti buvo galima ir kelis tokius šaltinius. Sveikatos informacijos šaltiniai gali būti: sveikatos priežiūros specialistai, internetas, laikraščiai ar žurnalai, televizija, draugai ar šeima, bukletai ar lankstinukai, žmonės, sergantys ta pačia liga, bendradarbiai, radijas, paskaitos ar kursai.

Dauguma Lietuvos gyventojų nurodė sveikatos priežiūros profesionalus (gydytojus, slaugytojus, vaistininkus ir pan.) (33.8%) ir internetą (31.9%), kaip pagrindinius informacijos apie sveikatą šaltinius. Patikimiausi sveikatos informacijos šaltiniai, respondentų nuomone, yra sveikatos priežiūros specialistai (70.9%). Amžiui padidėjus vieneriais metais, stebėtas nedidelis sumažėjimas pasitikėjimu draugais, šeimos nariais ir internetu, kaip sveikatos informacijos šaltiniais, ir didėjo pasitikėjimas žmonėmis sergančiais tomis pačiomis ligomis, o taip pat įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Vedę respondentai 1,33 karto dažniau pasitikėjo sveikatos priežiūros specialistais ir 1,4 karto dažniau pasirinko juos kaip sveikatos informacijos šaltinius. Aukštesnio išsilavinimo tiriamieji dažniau rinkosi kursus, paskaitas ir internetą kaip sveikatos informacijos šaltinius, tuo tarpu žemesnio išsilavinimo tiriamieji dažniau pasirinkdavo televiziją ir radiją.

Moterys informacijos apie sveikatą ieškojo dažniau nei vyrai. Lyginant pagal amžių, dažniau informacijos apie sveikatą ieškojo vyresni žmonės. Taip pat dažniau informacijos apie sveikatą ieškojo aukštesnio išsilavinimo asmenys.

Kas ketvirtas  penktas respondentas nurodė savo sveikatos sutrikimus, norą sužinoti daugiau apie sveikatos išsaugojimą bei šeimos narių sveikatos sutrikimus, kaip pagrindines priežastis dėl kurių ieškojo informacijos apie sveikatą. Miestuose tiriamieji dažniau pasirinkdavo šeimos narius, draugus kaip sveikatos informacijos šaltinius, miesteliuose, kaimuose – radiją.

Tyrime atskleistas potencialios „rizikos“ grupės sveikatos informacijos gavimo požiūriu žmogaus portretas, t.y., jaunesnis, iš kaimo vietovių, vyras, nesusituokęs, pradinio arba nebaigto vidurinio išsilavinimo,  mažiausiai besidomintis  sveikatos informacija ir jos šaltinių paieška. Šiems straipsnio  autorių  asmenims,   įvardintiems „rizikos“ grupe, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, siekiant padidinti jų sveikatos raštingumą.

Taigi sveikatos informacija yra labai svarbi žmonių sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Žinojimas, kur suaugusieji gali gauti bendros informacijos apie sveikatą, ir šių šaltinių patikimumas reikalingas siekiant geriau planuoti gyventojų sveikatos ugdymo programas, gydytojų ir slaugytojų bei žurnalistų rengimą, į jų mokymo programas įtraukiant sveikatos mokymo dalykus.

LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

Šaltinis:

1. Marazienė D, Klumbienė J, Tomkevičiūtė J, Misevičienė I. Sources and Reasons for Seeking Health Information by Lithuanian Adults. Medicina (Kaunas) 2012;48(7):371-78.