Sveikatos nenusipirksi, bet dėl ligos galima derėtis

Ekonomikos krizės metais beveik tris kartus padaugėjo gyventojų, siekiančių, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) pripažintų jų teisę į slaugos ar specialios priežiūros išmokas.

Kasmet darbingumo ir neįgalumo lygis įvertinamas maždaug 100 tūkst. asmenų. Apie 90 proc. jų išgirsta palankų atsakymą. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogui, kuris turi būti remiamas, valstybė neskiria paramos. Taip atsitiko slaugos išmokos prašiusiai, bet negavusiai iš lovos dėl sunkios ligos jau nebeatsikeliančiai kaunietei.

Galynėjosi su sunkia liga

Šimtams, o gal ir tūkstančiams žmonių padėjusi žinoma Kauno bioenergetikė Regina Savickienė, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, visą gyvenimą mokėjo mokesčius valstybei.

2008 m. jai buvo nustatyta itin sunki liga. Dvylika chemoterapijos kursų išsekino aiškiaregystės dovaną turėjusią moterį. Nuo 2011 m. lapkričio ji jau nebeatsikėlė iš lovos.

Medikai 51-erių moteriai paskyrė simptominį gydymą, nes jokie vaistai jau nepadėjo kovoti su sunkia liga. Kelis kartus R.Savickienė kreipėsi į NDNT prašydama skirti jai lėšų pasisamdyti slaugę. Slaugos išmoka – apie 700 Lt per mėnesį.

„Pažįstami ir draugai pasikeisdami pasirūpindavome Reginos kasdienybe, nors ji pati žinojo, kada tiksliai išmuš jos valanda ir ji paliks šį pasaulį“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo R.Savickienės draugė. 2008 m. NDNT ekspertai jai buvo nustatę 40 proc. darbingumą, 2010 m. liepą – jau tik 35 proc.

Iki pat šių metų sausio, kai darbingumas tesiekė 20 proc., jai nebuvo skirta lėšų slaugai. Sausio 18 d. valstybė pagaliau skyrė moteriai pinigus, tačiau ši jų nesulaukė. Maždaug prieš 10 dienų ji iškeliavo į anapilį.

„Kai matai, ant kokių automobilių klijuojami neįgaliųjų lipdukai, kai tariamas nedarbingumas pripažįstamas kaip tikras, neįtikėtina, kad valdžia net sunkiausiam ligoniui nesuteikė galimybės oriai palikti šį pasaulį“, – kalbėjo R.Savickienės draugė.

Pareiškėjų padaugėjo trigubai

NDNT direktorius Zdislavas Skvarciany „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad tarnybos ekspertai vadovaujasi pirmiausia tvarkomis ir teisės aktais, kuriuos patvirtina Vyriausybė.

 „Slaugos ir specialiųjų poreikių nustatymas yra griežtai reglamentuotas ir paprastai vadovaujamasi vadinamuoju Bartelio indeksu“, – tvirtino Z.Skvarciany.

Bartelio indeksu įvertinama, koks yra žmogaus nedarbingumo lygis, atsižvelgiant į keliolika kriterijų, kurie vėliau susumuojami ir išvedamas indekso rodiklis nuo 0 iki 100 balų. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo žmogaus liga ar neįgalumas yra sunkesnis.

Slauga pripažįstama, kai Bartelio indeksas yra ne didesnis nei 20 balų, o speciali priežiūra – jei šis indeksas nėra didesnis nei 40 balų. Tačiau pastaruoju atveju ir valstybės parama yra gerokai mažesnė nei skiriama slaugai. Už priežiūrą per mėnesį kompensuojama tik

maždaug 150 Lt išlaidų.

NDNT vadovas Z.Skvarciany pabrėžė, kad pastaraisiais metais beveik tris kartus išaugo žmonių, norinčių gauti slaugos išmokas, skaičius. Ypač pareiškėjų padaugėjo ekonomikos krizės metais. 2005 m. slauga buvo pripažinta 17,3 tūkst. piliečių, o 2008 m. šias išmokas gavo 34,8 tūkst. žmonių. 2010 m. slauga buvo pripažinta 42 tūkst. asmenų.

Kasmet NDNT įvertina apie 100 tūkst. asmenų darbingumo ir neįgalumo lygį. Apie 90 proc. jų išgirsta palankų atsakymą.

Komisija palanki apie 15 proc. pareiškėjų

Nepatenkintieji turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, veikiančią prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2010 m. ši komisija išnagrinėjo 469 skundus, iš kurių patenkino beveik 12 proc. 2011 m. iš 628 skundų buvo patenkinta beveik 15 proc., o šiemet iš 84 pateikusiųjų prašymus palankų sprendimą išgirdo 20 proc.

„Didžiąją dalį skundų (apie 60 proc.) sudaro prašymai nustatyti darbingumo lygį“, – pabrėžė Ginčų komisijos vadovas Klaudijus Stanionis.

Jis pridūrė, kad į komisiją ketinantys kreiptis žmonės turi žinoti, jog komisijos nariai nepateikia diagnozių.

„Mes vadovaujamės tik dokumentacijos patikrinimu, ar darbingumas buvo nustatytas teisingai, ar slauga skirta pagrįstai“, – kalbėjo K.Stanionis.

Jis taip pat minėjo, kad prieš iškeliaudama anapilin R.Savickienė nė karto nesikreipė į Ginčų komisiją.

„Sunku pasakyti, ar jai buvo galima slaugą skirti anksčiau, ar ne, bet NDNT darbuotojai vadovaujasi instrukcijomis ir, jei slauga nepriklausė, vadinasi, neprik lausė“, – tvirtino jis.

Kreipdavosi į kyšininkus

Neretai ten, kur skirstomi pinigai, atsiranda ir korupcinių susitarimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos agentai dar praėjusių metų gruodžio pradžioje sulaikė 4 NDNT darbuotojus ir Jonučių šeimos sveikatos centro vadovą.

Jie įtariami už piniginį atlygį padėdavę gauti pažymas apie neįgalumą ir nedarbingumą. Kratų metu pas įtariamuosius buvo rastos didelės grynųjų pinigų sumos.

Tada 48 valandoms buvo sulaikytas NDNT Kauno 2-ojo teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ambrazas ir 2 šios tarnybos specialistės – Genovaitė Galinskienė ir Lina Povylienė. Tuo pat metu buvo sulaikyta 3-iojo skyriaus specialistė Nerija Šarkienė.

NDNT Kauno skyriaus darbuotojus STT agentai sekė daugiau nei pusmetį ir rinko įrodymus apie korupciją gaunant neįgalumo grupes bei pažymas apie nedarbingumą. „Su buvusiu skyriaus vedėju V.Ambrazu darbo sutartis 2012 metams nebuvo pratęsta“, – pažymėjo NDNT vadovas Z.Skvarciany.

Būtent į NDNT Kauno 2-ąjį teritorinį skyrių dėl slaugos ir kreipdavosi ponia R.Savickienė, kuri, kaip minėta, neturėjusi galimybės oriai išeiti iš gyvenimo, taip ir nesulaukė valdžios vyrų malonės.

„Regina man pati pasakojo, kad kai atvykdavo ekspertas, tai jo akys tarsi reikalaudavo pinigų, bet ji niekada jam nedavė jokio kyšio“, – prisiminė R.Savickienės draugė.

Kartu su NDNT darbuotojais STT agentai dviem paroms sulaikė ir viešosios įstaigos Jonučių šeimos sveikatos centro direktorių Petrą Laimutį. Jo darbo vietoje taip pat rastos nemažos pinigų sumos.

„Nėra noro taupyti“

Rimantas Jonas

Dagys, Seimo narys

Neatmeskime, kad dalis žmonių ekonomikos krizės metais tikrai savo problemas sprendžia socialinėmis išmokomis ir kitokia valstybės teikiama parama, nors realiai ji tiems žmonėms net nepriklausytų. Tai tik įrodo, kad socialinės paramos sistema nėra iki galo sutvarkyta. Jei gydytojai ir ateityje dalys slaugos ir neįgalumo nustatymo pažymas, o pinigai bus skiriami iš socialinės žinybos, gero nelauk. Sprendimas būtų toks: išmokas turi mokėti ta žinyba, kuri jas ir skiria. Pavyzdžiui, slaugos atveju, kai pateikiama diagnozė, turi būti mokama iš sveikatos apsaugos sistemos lėšų. Tada būtų mažiau korupcijos, nes institucija norėtų taupyti. Juk „Sodra“ tiesiogiai nebendrauja su žmogumi, kai šis suserga, tiesiog pasitiki atsiųstais dokumentais. O žmogus galbūt tik susitarė su gydytoju ir šis išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Ir tokių atvejų daugybė.

„Būtina didesnė kontrolė“

Rima Baškienė, Seimo narė

 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete praėjusią savaitę apsilankę Valstybės kontrolės atstovai pažadėjo, kad artimiausiu metu pradės tikrinti, kaip NDNT komisijos priima sprendimus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo. Akivaizdu, kad yra tam tikro piktnaudžiavimo, bet tai – tik viena medalio pusė. Reikia keisti ir teisės aktus. Kam reikalauti iš žmogaus, kuris neturi rankos arba kojos, kiekvienais metais įrodinėti šį faktą? Juk ranka neataugs! Kita problema – jau šeimoje ir mokykloje reikia vaikams aiškinti apie sveiką gyvenseną. Neabejoju, kad švietimas gerokai sumažintų sergančiųjų skaičių ir našta valstybės biudžetui būtų mažesnė.

Gediminas Stanišauskas

 valstietis.lt