Sveikatos priežiūros įstaigų kova su korupcija – tik programose?

Ar sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma korupcijos prevencija nėra tik popierinė pajuoka tikram skaidrumui? Toks klausimas gali kilti jau vien dėl šiuo metu vykdomo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nors portalo kalbintas STT pareigūnas tikina - padėtis sveikatos priežiūros sektoriuje gerėjanti.

Reklama

Programa nepadėjo

Ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, kaip skelbia jos internetinis puslapis, teoriškai vykdė korupcijos programą. Tačiau, kaip rodo realybė, nei nuo kyšio davimo, nei nuo kyšio ėmimo, nei nuo neskaidrių viešųjų  pirkimų neatbaido net ligoninės svetainėje juodu paryškintu šriftu perspėjanti frazė „Duodi kyšį – darai nusikaltimą“, nei čia pat cituojami Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsniai, paaiškinantys apie gresiančią atsakomybę už korupcinio pobūdžio veiksmus, negelbsti nei geranoriškos akcijos, skatinančios medikams atsidėkoti šypsena.

Panagrinėkime išsamiau, kokia gi šios ligoninės 2014-2016 m. korupcijos prevencijos priemonių vykdymo programa, kuri, kaip jau žinome, pasirodė neveiksminga. Taigi: korupcijos tikimybės nustatymas; įstaigos vidaus dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų nemokamą teikimą, antikorupcinis vertinimas; pacientų skundų analizė; pacientams teikiamų nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir prieinamumas. Kitos priemonės iš esmės yra visuomenės informavimas apie įmonės veiklą.

Klijuoja lipdukus, skaito paskaitas

Ne kažin kiek išskirtinė ir vienos didžiausių šalyje – Santariškių klinikų– antikorupcinė veiklos programa. Joje taip pat daug dėmesio skiriama informacijos apie įstaigos veiklą sklaidai, pradedant nuo internetinėje svetainėje skelbiamo darbuotojų elgesio kodekso, baigiant čia pat viešinamais korupcijos atvejais įstaigoje. Beje, pernai tokių atvejų neužfiksuota nė vieno.

Viena iš konkretesnių priemonių - „Užtikrinti, kad ant visų gydytojų specialistų kabinetų durų būtų užklijuotas skelbimas „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“.

Klinikos yra užsibrėžusios priimti metodinę medžiagą iš SAM Korupcijos kontrolės skyriaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, organizuoti specialius kursus darbuotojams ir net skaityti paskaitas pacientams. Pernai paskaitas išklausė 42 pacientai, STT rengtus kursus baigė 92 darbuotojai.

Analogiškos priemonės skelbiamos ir Kauno klinikų svetainėje, tik ši įstaiga dar atskirai išskyrė medicininės įrangos pirkimo kontrolę.

Vertina pozityviai

Kaip tokias korupcijos prevencines priemones vertina STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys?

„Jeigu klausiate bendrai apie visas sveikatos priežiūros įstaigas, vertiname pozityviai, - atsakė portalo pašnekovas. – Visuomenės nuomonė apie šį sektorių gerėja. Šių metų kovą Seimui patvirtinus kovos su korupcija programą, Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota parengti šakinę programą, kuriai tarpžinybinė komisija jau pritarė, ir šioji programa artimiausiu metu bus pristatyta ir visuomenei“.

O kaip viršininkas vertina esamą kovos su korupcija padėtį?

„Realybė irgi gerėja, keičiasi į gerąją pusę, - tikino R. Gylys. – Žinoma, vis dar pasitaiko įvairių atvejų. Štai neseniai pradėtas ikiteisminis tyrimas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl viešųjų pirkimų. Tačiau viešieji pirkimai – jautri sritis visuose sektoriuose, ne tik sveikatos. O sveikatos apsaugos sektorius išsiskiria tuo, kad dauguma gyventojų kasdien susiduria su jo darbuotojais, ir čia sprendžiamas sveikatos, o neretai – ir gyvybės klausimas. Todėl žmogus visomis galimybėmis bando padaryti įtaką gydytojui, kad tik jį ar jo artimą žmogų gydytų kuo geriau. Žinoma, dauguma gydytojų ir be to, ko gero, būtų labai geri ir dėmesingi, bet pacientai dar papildomai to pasiprašo. Žmonės linkę, kaip jie patys įvardija, atsilyginti už gerą mediko darbą, nors tas „atsilyginimas“ iš tiesų yra nusikalstama veika“.

Ar lipdukai tikrai atbaido gydytojus ir pacientus nuo kyšininkavimo? „Kartojimas visuomet pasiteisina. Vis dar iki šiol tenka sutikti gydytojų, kurie galvoja, jog turi teisę priimti dovaną iš paciento iki 1 MGL dydžio, - tvirtino portalo pašnekovas. - Vis dėlto manome, kad pirmiausia reikia išugdyti pacientų sąmoningumą. Tam padėtų ir gydytojų turto deklaravimas. Žmonės pamatytų, kad jie tikrai yra turtingesni ir neverta jiems atiduoti paskutinių savo eurų“.