Sveikatos priežiūros paslaugos kaime – antrarūšės?

Kaimuose mažėjant gyventojų, rodos, natūralu, jog taupant lėšas buvo pokyčių ir juose įsikūrusiose ambulatorijose: sumažinti medicinos darbuotojų etatai ar net visai uždaryti medicinos punktai. Ar prieinamos čia gyvenantiems žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos, kaip situaciją pagerintų čia dirbantys medikai?

Reklama

Kaimuose – taupomos lėšos

Edita Rinkevičė, kuri lanko savo garbaus amžiaus tėvus, gyvenančius Tauragės rajone, Šidagių kaime, papasakojo, jog greitoji pas jos tėvus ar kitus senolius iš Tauragės įstengtų greičiausiai atvykti tik per pusvalandį. Gretimame miestelyje yra dirbančių šeimos gydytojų, odontologas, tačiau užklupus rimtesnėms sveikatos bėdoms, žmonės nukreipiami į Tauragę ar Kauną pas specialistus.

„Mano tėvai turi automobilį, tai prireikus patys nuvyksta pas gydytojus arba netoli gyvenantis brolis nuveža, o kitiems, ypač vienišiems seneliams, savarankiškai nukakti į miestą pas specialistą gana sudėtinga“, - paaiškino pašnekovė. Tad ji mano, jog tiek į gimtojo, tiek į kitų kaimų ambulatorijas galėtų dažniau atvykti įvairių sričių gydytojai apžiūrėti pacientų.

Šiai moteriai antrino ir J. L. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri važinėja iš Rietavo į Šiaulių rajono kaimą lankyti per 80 metų sulaukusios negaluojančios, vienos gyvenančios, bet namų palikti nenorinčios tetos.

„Jos namelis nuo pagrindinio kelio yra apie pusantro kilometro, vienkiemyje tarp miškų, tad greitoji pagalba neįstengtų rasti net su navigacija. Be to, vieškeliai itin prasti, žiemą neišvažiuojami. Pas gydytojus ją vežu pasamdytu taksi“, - paaiškino moteris.

Tiesa, ji nemano, kad keletui vienkiemių šiame kaime turėtų būti įsteigta ambulatorija.

„Bet neracionalu, kai naikina medicinos punktus miesteliuose ar didesniuose kaimuose. Pavyzdžiui, panaikino Rietavo savivaldybės Daugėdų kaime ir gyventojai priversti pas gydytojus važinėti į centrą; ne mažesnė blogybė ir etatų mažinimas, kaip buvo Rietavo savivaldybės Tverų ambulatorijoje, nes darbo krūviai medikams nemažėja. Manau, tai nėra protingas lėšų taupymas“, – pasidalijo mintimis J. L.

Bendruomenės slaugytojai – per 600 gyventojų

Šakių rajono Slavikų medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Birūta Bilevičienė stengiasi, kad jos apylinkės gyventojams būtų visada suteikiamos medicinos paslaugos. Jos teigimu, į jų medicinos punktą iš kito rajono atvyksta šeimos gydytoja, tad susirenka pacientai, kuriems reikalinga apžiūra ar vaistų receptai.

„Senukai – trys ar keturi, kuriems sunkiau vaikščioti, yra ratuoti – su elektriniais vežimėliais, tad nė vienam iš jų nėra sudėtinga čia atvykti. Be to, jame yra pritaikyta įvažiuoti neįgaliesiems – padarytas pandusas. Jeigu reikia tyrimų, juos paima mūsų punkte gydytoja ar slaugytoja ir nuveža į Šakius, nuo kurių esame ne itin toli – apie 20 kilometrų“, – paaiškino bendruomenės slaugytoja. Pasak jos, suaugę vaikai pasirūpina savo garbaus amžiaus tėvais, tad jei reikalinga, nuveža juos ir į tolimesnę medicinos įstaigą. Užsiminus apie vienišus senolius, pašnekovė atsakė, jog kaime gyvenę keletas savimi nebepasirūpinančių žmonių buvo paimti į slaugos namus.

Paklausta, ko reikėtų, kad jai būtų lengviau dirbti, atsakė, jog neblogai būtų, jei įstaigai būtų nupirkta mašina, nes šiuo metu penkių kilometrų spinduliu pas ligonius važiuoja savąja transporto priemone ir negauna lėšų net degalams.

„Be to, vietoj viso etato, sumažinus valandų skaičių, liko – 0,75 etato, o juk darbo laiko nenormuoju, būna, ir naktį, ir vakare kviečia pas sergantįjį, ir važiuoju. Vienai man priklauso aptarnauti 680 gyventojų. Reformų nesulaukiame jau 20 metų, vis blogyn ir blogyn...“ – nusivylimo neslepia tebedirbanti pensininkė B. Bilevičienė.

Konsultacijoms reikalingi specialistai

Kretingalės miestelyje dirbančios šeimos gydytojos Raimondos Rudytės teigimu, dirbant mažame miestelyje ar didmiestyje, problemos lieka tos pačios – specialistų prieinamumas, socialinės priežiūros trūkumas.

„Net manau, jog triūsiant mažame miestelyje jų yra mažiau, nes geriau pažįsti pacientus, jų šeimas, jeigu reikia, galima ir pačiam jį susirasti“, - kalbėjo pašnekovė.

Kokių reikėtų priemonių, darbo sąlygų, kad pacientams efektyviau būtų suteikiama medicinos pagalba? R. Rudytė atsakė, kad gydymui būtinas priemones turi, didelės ir kraujo tyrimų galimybės, o instrumentinius tyrimus, kurie priklauso pagal medicinos normą, taip pat turi. Anot jos, svarbiausia, kad kolektyve dirbtų kompetentingi, iniciatyvūs darbuotojai, tada viskas įveikiama.

Pasidomėjome, ar visiems kaimo gyventojams yra prieinama sveikatos priežiūros pagalba. „Negaliu atsakyti už visas provincijos ambulatorijas, tačiau pas mus – visiems. Žinoma, tai priklauso ir nuo paciento, jo artimųjų. Pasitaiko tokių, kurie nei patys pas medikus vyksta, nei nori, jog į namus atvyktume. Vienišiems, neįgaliems pacientams dažnai paskambiname, ieškome artimųjų, kurie galėtų prižiūrėti, o kai reikalinga, aš ar slaugytojos važiuojame su savo ar valdišku automobiliu apžiūrėti, paskirti gydymą, paimti kraują tyrimams, kai kada net iškviečiame greitąją pagalbą ar nusiunčiame į stacionarą. Į namus vykstame po darbo valandų, tačiau kai pacientą gerai pažįsti, supranti, kad tai jam labai reikalinga“, – atviravo šeimos gydytoja.

Paklausta, ar netrūksta jų medicinos punkte specialistų, atsakė, jog būtų gerai, kad konsultuotų ginekologas, chirurgas, traumatologas, turėtų echoskopo aparatą.

„Tikiuosi, ateityje visa tai turėsime ir pacientams mažiau reikės važinėti į miestą dėl specialistų konsultacijų“, - optimistiškai nusiteikusi jauna specialistė.