Sveikatos reforma - turtingesnėms įstaigoms ir medikams, bet ne pacientams? (2)

Sulaukusi didelio medikų visuomenės pasipiktinimo dėl planuojamo IV sveikatos reformos etapo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsiklausė į jų pastabas ir projektą pakoregavo. Tiesa, atsižvelgė ne į visus pasiūlymus.

Reklama

Renovuotų operacinių neuždarys

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininkas Stasys Gendvilis portalui pasidžiaugė, kad į jo vadovaujamos organizacijos pagrindines pastabas SAM sureagavo. Šiandien Sveikatos reikalų komiteto svarstomame projekte jau yra įrašyta išlyga chirurgijos ir reanimacijos skyriams, kurie, nors ir neturi didelio pacientų srauto, turį teisę išlikti, jeigu buvo atnaujinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų lėšų. Mat, kaip pabrėžė S. Gendvilis, įsisavinant lėšas viena iš būtinų sąlygų – projekto tęstinė veikla.

„Taip pat atsižvelgta ir į mūsų prašymą sprendimus dėl paliekamų ar naikinamų paslaugų priimti ne vien centralizuotai, o įsiklausant ir į regioninių tarybų nuomonę“, - sakė S. Gendvilis.

Rajonai liks be specialistų?

Nusprendusi neignoruoti turtingų investuotojų, tokių kaip ES ar įvairūs kiti milijoniniai fondai, indėlio į sveikatos priežiūras įstaigas ministerija nesismulkina skaičiuoti pacientų bei jų artimųjų išlaidų, kurios jiems, tikėtina, išaugtų, slaugant artimą žmogų mieste. Apie tai kalba ir Pacientų organizacijų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, ir Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas Dalius Vaiginas. Tiesa, pastarasis dar turi kuo ir pasidžiaugti – visų pirma, prailgintu terminu reformai pasirengti.

„Data nuo 2016 m. sausio 1 d. nukelta iki balandžio 1 d. Tai jau gerai, nors, kita vertus, įgyvendinimo etapas sutrumpėja“, - sako D. Vaiginas.

Tačiau rūpestį rajoninėms ligoninėms tebekelia neaiškus didžiųjų operacijų terminas, kuris vartojamas projekte. „Tokios sąvokos Europa neturi. Tiesiog operacija yra arba ne. Todėl mes ir toliau sieksime, kad šis terminas būtų išbrauktas iš projekto, kol tokia sąvoka nebus aiškiai licencijuota“, - sako portalo pašnekovas.

Lietuvos ligoninių asociacijos vadovui nerimą kelia ir SAM siekiai rajoninėse įstaigose panaikinti specializuotas paslaugas, anot jo, „pradedant vaikų skyriais, baigiant chirurginiais bei kai kur dar užsilikusiais kardiologiniais“.

„Tik vidaus ligų skyriai gali dar likti šalia slaugos ir geriatrijos, - kalbėjo D. Vaiginas. – Tad neliks nei kardiologų, nei neurologų net ir poliklinikose, nes jiems paprasčiausiai nebus prasmės, dirbant kituose miestuose, į mažesnius važinėti dėl kokios valandos per savaitę. Arba šios įstaigos turės juos vilioti ypač patraukliomis algomis, tad tai irgi nebus pinigų taupymas“.

Reforma įstaigoms ir medikams – ne pacientams?

V. Augustinienės SAM nė sykį nekvietė į projekto pristatymą, o ir šiandien, ministerijai jį pristatant Sveikatos reikalų komitetui, pacientų atstovė dalyvauja tik pastarojo kvietimu.

„Gal tuo nereikia ir stebėtis, nes ministerija viešai tik ir šneka apie tai, kad reforma siekiama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį bei padidinti medikų algas, o apie pacientus niekuomet – nė žodžio, - sako moteris. – O žmonėms, be abejo, yra didžiulis skirtumas, ar vykti į ligoninę 10 km, ar 70-100 km. Nebent jau jį visai be sąmonės atvežtų greitoji medicinos pagalbos tarnyba. Ir jeigu artimas žmogus iš, tarkim, Biržų, bus paguldytas Kauno klinikose, kas gi bevažiuos jo lankyti? Nebent telefonu artimieji susižinos, ar žmogus dar gyvas, ar jau važiuoti jį pasiimti“.

V. Augustinienę stebina ir tai, jog net ir į koordinacines regionų tarybas neįtraukta nė po vieną pacientų atstovą.

Skeptiškai portalo pašnekovė vertina ir planuojamus plėsti slaugos skyrius rajonų ligoninėse.

„Ar valdžia skuba prieš rinkimus suguldyti ten visus senukus, kad už juos balsuotų? – ironijos neslepia pacientų atstovė. – O ir slaugos paslaugų įkainiai yra gerokai mažesni nei kitų. Todėl ir sulaukdavome skambučių iš slaugos ligoninių su prašymais sušelpti insulinu. Gal ir po šios reformos vėl pasipils tokie pagalbos prašymai?“