Sveikatos reikalų komitetas siūlo užtikrinti tinkamą slaugytojų atlyginimo kėlimą

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktą informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) 2014 m. finansinę veiklą.

Reklama

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo komiteto narius, kad 2014 m. 83 proc. ASPĮ (230 įstaigų) finansinė veikla buvo teigiama, o 17 proc. (47 įstaigų) dirbo nuostolingai. Lyginant 2013 m. ir 2014 m. ASPĮ finansinius rezultatus, matyti, kad jie gerėja: 2014 m. ASPĮ gautos pajamos padidėjo 200 mln. Lt, o sąnaudos išaugo tik 82 mln. Lt.

2014 m. ASPĮ pajamos buvo 3 521 mln. Lt, o sąnaudos – 3 456 mln. Lt. Didžiąją dalį ASPĮ sąnaudų sudarė: darbo užmokestis ir soc. draudimas bei medicinos reikmenys ir paslaugos. Pagrindinės ASPĮ neigiamo finansinio rezultato priežastys yra: suteiktos paslaugos, viršijančios teritorinių ligonių kasų ir ASPĮ sutartyse numatytas sumas; padidėjusios sąnaudos darbo užmokesčiui dėl padidintos minimalios mėnesinės algos; padidėjusios sąnaudos medikamentams, laboratoriniams tyrimams ir reagentams; padidėjusios prekių ir paslaugų kainos; pajamų sumažėjimas dėl natūralaus sezoniškumo; prisirašiusiųjų asmenų skaičius sumažėjimas; patalpų remontas; išmokėtos atostoginės ir išeitinės kompensacijos bei kitos priežastys.

Posėdžio metu Valstybinės ligonių kasos atstovai pristatė informaciją apie 2015 m. teritorinių ligonių kasų sutarčių su ASPĮ sudarymą. Komiteto nariams buvo pateikta informacija apie sutarčių sudarymo teisinį reglamentavimą (sutartinių sumų planavimo principus); paslaugų plėtros tendencijas; paslaugų apmokėjimui skirtas lėšas; sutarčių sudarymo eigą.

Pateikta informacija rodo, kad Lietuvoje vidutinis hospitalizacijos rodiklis yra ženkliai didesnis nei Europos Sąjungos. Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad stacionarinėms ASPĮ taikomos priemonės, siekiant mažinti hospitalizacijos rodiklius, blogina jų finansinę padėtį. Išsakytos nuomonės apie tai, kad stacionarinių paslaugų vartojimo mažinimo reikėtų siekti ir kitomis kompleksinėmis priemonėmis, ypač tai susiejant su kokybiškomis ir efektyviomis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis.

Valstybinės ligonių kasos atstovai informavo, kad gydymo įstaigos pateikė 1460 paraiškų, kuriomis pageidauja sudaryti sutartis dėl jų teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis. Šiuo metu yra suderinta ir pasirašoma 98 proc. visų planuotų sutarčių, tai yra 1357 sutartys. Iš viso planuojama pasirašyti 1372 sutartis.

Pažymėtina, kad padidėjus finansavimui, nuo 2015 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bazinių kainų 1 balo vertė lygi 0,99 euro (2014 m. – 0,93 Lt.). Iš viso 2015 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama apie 978,5 mln. eurų, t. y. 71,2 mln. eurų (7,8 proc.) daugiau nei praėjusiais metais.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į sumažintą kai kurių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių finansavimą. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai imtis priemonių, kad slaugos paslaugoms nebūtų mažinamas finansavimas bei būtų užtikrintas tinkamas slaugytojų atlyginimo kėlimas.

lrs.lt