Sveikesnio gyvenimo strategijos: judėjimas permainų link

Lietuva pasaulyje nuo seno žinoma savo gamtos turtais, tačiau kaip ir visame pasaulyje auganti ekonomika ir miestų gyventojų skaičius didina aplinkos taršą, kuri kenkia žmogaus sveikatai. Dėl šios priežasties Jungtinių Tautų (JT) Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai skatina šalis nares ieškoti naujų sprendimų siekiant gerinti darnaus judumo mieste viziją ir dvi dienas Kaune vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“ ieškojo naujų sveikesnio gyvenimo strategijų.

Reklama

Trisektorinis bendradarbiavimas

„Labai sveikiname Lietuvą perėmus estafetę ir vystant trisektorinį – aplinkos saugos, transporto ir sveikatos dimensijų – darbą bei siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Tai yra tiek vyriausybinių, tiek nevyriausybinių organizacijų partnerystė“, - apie seminarą, kuris, vykęs daugelyje pasaulio miestų, pasiekė ir Kauną, pasakoja JT Europos ekonominės komisijos Veiklų organizavimo ir priežiūros skyriaus vadovė Ivonne Higuero.

„Visi trys sektoriai programoje „Transportas, sveikata ir aplinka“ yra lygiaverčiai, o tai labai svarbu siekiant pakeisti miestų gyventojų sąmoningumo lygį bei kai kuriuos įpročius koncentruojantis į sveikatą ir dar kartą sveikatą“, - teigia Kaune viešintis PSO Europos biuro techninis specialistas Christian Schweizer.

Pasak specialisto, seminarų tikslas – skatinti bendradarbiavimą ne tik horizontaliai, t. y., bendraujant per tris sektorius – sveikatos, transporto, aplinkos apsaugos, bet ir vertikaliai, visuose valdymo lygiuose.

„Į Lietuvą atvykome skleisti savo patirtį ir žinias, tačiau ne mažiau galime pasisemti ir iš pačios Lietuvos. Lietuva jau ilgą laiką vykdo tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris paremtas bendro tinklo kūryba, vykdant bendras užduotis kartu“, - teigia Ch. Schweizer.

Tausoti visuomenės sveikatą

JT Europos ekonominės komisijos ir PSO Europos regiono biuro programa „Transportas, sveikata ir aplinka“ yra patvirtinta prieš dvylika metų. Šių metų balandžio 14 - 16 dienomis vykusiame 4-ajame aukšto lygio transporto, sveikatos ir aplinkos ministrų susitikime Paryžiuje buvo pasirašyta Paryžiaus deklaracija.

„Šioje deklaracijoje išskirtos penkios prioritetinės veiklos kryptys: prisidėti prie darnios plėtros ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą, investuojant į aplinką ir sveikatą tausojantį transportą; bandyti darbo mobilumą vystyti per aktyvesnę transporto sistemą; mažinti šiltnamio efektą sukeliančių transporto dujų išmetimą, oro taršą ir triukšmą; skatinti politinius sprendimus bei veiksmus, susijusius su saugiomis ir sveikatą stiprinančiomis transporto rūšimis; integruoti transporto, sveikatos ir aplinkos tikslus bei siekius į miestų planavimo politiką“, - pasakojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministrė tikina, kad norint pagerinti visuomenės sveikatos ir gerovės lygį labai svarbu veikti išvien. Taip pat svarbus bendradarbiavimas tarp aplinkos, sveikatos ir transporto institucijų ne tik tarpnacionaliniu lygmeniu, bet ir tarp savivaldybių savivaldų.

Sveikatos problemos – ne vien sveikatos apsaugos sistemos rūpestis

Sveikatos politikos pokyčiai pastebimi šiais metais patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje. Joje teigiama, kad šalies sveikatos problemų sprendimų priėmimas ir atsakomybė negali būti priskiriami vien tik sveikatos sistemai.

„Kiti valstybės sektoriai turėtų pradėti aktyviau taikyti visuomenės sveikatos gerinimo priemones. Efektyvus visų sektorių bendradarbiavimas yra esminė sveikatos visose politikose uždavinių sėkmingo sprendimo sąlyga“, - sako R. Šalaševičiūtė.

Iniciatyva, kurią Lietuvos delegacija perėmė iš Paryžiaus konferencijos, yra tarptautinis kasmetinis sveikatai palankaus transporto ir gyvenimo būdo propagavimo seminaras, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti judumo įpročius tiek seminarą organizuojančioje savivaldybėje, šiuo atveju, Kauno, tiek visoje šalyje.

„Tokie seminarai jau vyko Amsterdame, Prahoje, Skopjėje, Batumyje, Kijeve, Maskvoje, Almatoje. Šis seminaras skirtas skatinti supratimą apie transportą, sveikatos ir aplinkos sričių integraciją, sprendžiant bendrus savivaldybių transporto ir sveiko gyventojų judėjimo infrastruktūros plėtros klausimus, o seminaro šūkis – judėk permainų link“, - pristatė sveikatos apsaugos ministrė.

Situacija gerėja

„2009 metais Lietuvos keliuose žuvo 370 žmonių, o sužeista – 4459. 2013-aisiais žuvo 258, o sužeista – 4040. Taigi statistika rodo, kad atsakingų institucijų bendros pastangos duoda vaisių“, - apie pagerėjusią situaciją Lietuvos keliuose pasakoja R. Šalaševičiūtė.

Remdamasi specialistų apskaičiavimu, sveikatos apsaugos ministrėteigė, kad naudojant aplinkai sveiką transportą, pavyzdžiui, Vilniuje, kur gyventojų šiek tiek daugiau nei 550 tūkstančių, vienas į bendrą transporto tinklą integruotas dviračių takas gali sukurti 25 darbo vietas ir išgelbėti 100 keliuose žūstančių žmonių.

„Plečiant dviračių takų tinklą Lietuvoje, bendrai būtų galima sukurti papildomas 628 darbo vietas, o ši statistika suvesta atsižvelgiant į prioritetines Paryžiaus deklaracijos sritis“, - teigia R. Šalaševičiūtė.

Svarbiausia – saugoti gyvybes

„Kada susitinku su kelininkais, su įmonėmis, kurios atsakingos už kelių būklę ir saugą, pirmiausia klausiu, kiek gyvybių išsaugota keliuose, ar prisidėta prie to, kad visi sveiki grįžtų į savo šeimas. Tai ir yra pagrindinis rodiklis“, - teigė susisiekimo viceministras Vladislovas Kondratovičius.

„Susisiekimo ministerija numato visuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkstančiai žmonių, parengti darnaus judumo plotus, kuriuose susijungs visos transporto rūšys“, - apie naujus planus pasakoja V. Kondratovičius.

Pasak jo, dar labiau vystomas viešasis transportas padės efektyviau išvengti žūčių keliuose, mažins oro taršą ir prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo.

Pradėti nuo savęs

„Visame pasaulyjeir Lietuvoje pateikiama daug duomenų, tyrimų, strateginių dokumentų, skatinančių darnų judumą, bet aš manau, kad akcentuoti reikia svarbiausią momentą: jei mes norime, kad graži statistika virstų realybe, turime imtis konkrečių veiksmų“, - įsitikinusi aplinkos apsaugos viceministrė Daiva Matonienė.

Viceministrė teigia, kad Kauno meras yra puikus pavyzdys, kadangi šis žmogus į darbą dažnai keliauja viešuoju transportu ar dviračiu. „Politikai privalo rodyti teigiamą pavyzdį visuomenei, o ne tik kurti strategijas. Tokį gyvenimo būdą reikia propaguoti“, - sako D. Matonienė.

Viceministrė prisipažįsta, kadgyvendama Vilniuje taip pat naudojasi viešuoju transportu.

„Iš esmės kiekvienas turi pradėti nuo savęs ir tik tada visos strategijos virs realybe“, - teigia aplinkos apsaugos viceministrė.

Daugiau nei seminarai

Dvi dienas Kaune vykusio seminaro metu ne tik kalbėjo tvaraus judumo mieste vystymo specialistai, bet ir buvo atidarytas naujasis dviračių takas, besidriekiantis nuo Šilainių mikrorajono iki miesto Rotušės ir siekiantis net devynis kilometrus. Šiaurietiško ėjimo mėgėjai keliaudami galės mėgautis vaizdingiausiomis Kauno vietovėmis.