Ar kada galvojote apie emigraciją? Jei taip, tai į kokią šalį? O dėl kokių priežasčių? Ar dėl netenkinančių sąlygų darbe, profesinio neįvertinimo, menko uždarbio, savirealizacijos stokos, noro pakeliauti ir praplėsti akiratį? O gal dėl gerokai aukštesnio sveikatos apsaugos lygio?
Jei jus domintų ir paskutinioji priežastis, kviečiame toliau skaityti mūsų straipsnį bei susipažinti su pačiomis sveikiausiomis pasaulio šalimis.
Islandija
Islandijos gyventojai didžiuojasi ilgaamžiškumu. Moterys čia gyvena vidutiniškai74, vyrai – 72 metus. Per tokį ilgą gyvenimo tarpsnį Islandijos gyventojai spėja kuo puikiausiai pasidžiaugti juos supančia gamta: kalnais, vulkanais, šaltiniais, pakrantėmis, ledynais ir išnaudoti šiuos gamtos stebuklus pramogoms, judėjimui, pragyvenimui. Ši šalis turi ne tik nuostabią gamtą, bet ir yra viena mažiausiai užterštų šalių visame pasaulyje.
Tam, kad savo poziciją sveikiausiųjų sąraše Islandija dar sustiprintų, prisideda ir kiti rodikliai. Pavyzdžiui, itin mažas sergamumas tuberkulioze (2,2 gyventojo iš 100 tūkst.) bei labai mažas kūdikių mirtingumas (2 mirtys 1000 kūdikių).
It to būtų negana, medicinos specialistų „tankumas“ čia irgi kaip reta didelis. 1000 žmonių tenka 3,62 kvalifikuoto gydytojo.
Kokia dar Islandijos gyventojų paslaptis? Dėl nepalankaus ir daugelį į depresiją galinčio įvaryti oro, Islandijos gyventojai daug juda ir sportuoja bei daug laiko praleidžia gryname ore – nesvarbu, šaltas jis ar drėgnas.
Galimas dalykas, kad geros kokybės žuvis ir šviežias maistas ne ką mažiau prisideda prie šios salos gyventojų sveikatingumo lygio.
Švedija
Antra vieta pelnytai atitenka Švedijai. Kodėl? Todėl, kad švedai turi griežtą ir labai stiprią aplinkosaugos sistemą. Užterštumas Švedijoje taip pat yra vienas mažiausių pasaulyje - Švedija patenka į švariausių pasaulio šalių trejetuką.
Tokie sveikatos rodikliai, kaip sergamumas tuberkulioze ar naujagimių mirtys, čia ne ką didesni nei Islandijoje. Štai tuberkulioze statistiškai suserga 4,6 iš 100 tūkst. žmonių, kūdikių mirtingumas siekia 3 mirtis 1000 kūdikių.
Kvalifikuotų medicinos specialistų skaičius taip pat panašus į Islandijos rodiklius. Čia 1000 žmonių tenka 3,28 gydytojo.
Kas dar? Vyriausybė nuolat akcentuoja subalansuoto gyvenimo būdo svarbą ir harmoniją darbe. Anot „National Geographic“, švedai - taip pat ta tauta, kuri sportui, judėjimui, laisvalaikiui išnaudoją nuostabią savo gamtą.
Labai mėgstama ir propaguojama Švedijoje žuvininkystė. Be to, švedai mėgsta sveikesnius maisto apdorojimo būdus – fermentaciją, virimą garuose, džiovinimą ir kt.
Suomija
Regis, sveikatos klodai glūdi atšiauriose šalyse. Ne išimtis ir trečią vietą užimanti Suomija. Tiesa, Suomijos istorija kiek kitokia. Prieš 30 metų mažu oro užterštumu pasižyminti šalis negalėjo didžiuotis tokiu neigiamu rodikliu, kaip aukštas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (5 mirtys 1000 žmonių). Tai paskatino Suomijos Vyriausybę susiimti ir aktyviai propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei rengti įvairias sveikatinimo programas. Po tokių Vyriausybės veiksmų vaisių ir daržovių suvartojimas šalyje išaugo dvigubai, rūkančiųjų skaičius mažėjo kone geometrine progresija. Ir štai po trisdešimties metų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nesiekia 1 mirties atvejo 1000 gyventojui. Išliko geri ir oro švaros ar kiti rodikliai - gana nedidelis sergamumas tuberkulioze ar kūdikių mirtingumas.
Vokietija
Prie bendro aukšto sveikatos lygio Vokietijoje, ko gero, labiausiai prisideda itin išvystyta vokiška sveikatos apsauga. Jokių eilių pas gydytojus, jokių siuntimų iš vienų specialistų pas kitus. Čia net taksi, jei juo važiuosite į ligoninę, jums gali nieko nekainuoti.
Tiesa, viena labiausiai pasaulyje išvystytų sveikatos apsaugos sistemų turi savo kainą. Štai išlaidos sveikatos apsaugai Vokietijoje siekia 10,6 proc. BVP.
It to būtų negana, vokiečiai save itin saugo ir nuo persidirbimo. Štai kai daugelyje Europos šalių darbo savaitė turi 40 valandų, Vokietijoje maksimalus darbo valandų skaičius siekia 35 valandas per savaitę. Mažiau darbo – mažiau į jį įdėtų jėgų, įtampos ir streso. Daugiau laiko poilsiui, šeimai, draugams.
Aplinkos užterštumas, arba tiksliau, neužterštumas, iškelia Vokietiją į penktą vietą tarp švariausių pasaulio šalių. Gydytojų skaičius tūkstančiui gyventojų čia taip pat yra didelis.
Šveicarija
Šveicarija sveikatos apsaugos sistemai išleidžia dar daugiau nei Vokietija – net 11 proc.BVP. Gyvenimo trukmė čia taip pat viena ilgiausių pasaulyje. Moterys vidutiniškai išgyvena 75, vyrai – 71 metus.
Šveicarija taip pat neabejinga dideliam aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiui, pažangiai aplinkosaugos sistemai.
Bendram aukštam sveikatos lygiui pasitarnauja ir šveicarų judrumas. Jie dievina kopinėti po savo kalnus, žiemos sportą. Tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku šveicarai sumaniai ir naudingai sveikatai panaudoja turimus gamtos išteklius.
Australija
Pagaliau šalis, kartu ir visas žemynas, esantis kiek atokiau nuo mūsų – Australija. Be puikiai išvystytos sveikatos apsaugos sistemos ir gerų sveikatinimo paslaugų, čia išvystytas bei dosnus ir sveikatos draudimas.
Kaip jau pastebėjote, į svarbius sveikatos rodiklius visuomet įtraukiamas ir oras, jo švara. Taigi Australija pasižymi ir švariu oru. Sergamumas tuberkulioze čia irgi ne per didžiausias – 5,9 atvejo100 tūkst. žmonių.
Verta pažymėti ir dar vieną niuansą. Australiją skalauja vandenynas bei supa jūros. Importuoti maistą iš kitų šalių australams tampa gana brangu, tad taupydami pinigus, laiką, o galbūt ir sveikatą, australai renkasi vietinę produkciją, natūralų ir šviežią maistą.
Sportas, aktyvi fizinė veikla taip pat giliai nusėdę australų šaknyse – buriavimas, banglentės, nardymas, dviračiai. Ko daugiau reikia geram laiko praleidimui ir sveikatos palaikymui?
Danija
Na ką, galime ir vėl sugrįžti į Europą. Tas tiesa – senasis žemynas rodo visam pasauliui pavyzdį, kokia turėtų būti sveikatos apsaugos sistema, kaip stipriai vyriausybės turėtų susirūpinti aplinkosauga ir skatinti žmonių sąmoningumą įvairiais klausimais. Mat oro užterštumas, sveikatos apsaugos sistemos pažangumas, kvalifikuotų medicinos specialistų skaičius, sveikos gyvensenos propagavimas bei panašūs rodikliai yra tai, apie ką turėtų pagalvoti kiekvienos šalie vyriausybė. Apie tai, ko gero, ne pirmus metus galvoja ir danai.
Danijoje įvairūs mokesčiai svyruoja nuo 42 iki 59 proc. visų pajamų. Apie 8 proc. šių mokesčių nukeliauja į universalią, bendrą sveikatos apsaugos sistemą. Nors Danijoje sveikatos apsaugos sistema taip pat pažangi ir išvystyta, prieinamumas prie jos nėra toks jau tobulas – danai, turbūt kaip ir mes, ilgai ir nuobodžiai laukia eilėse pas specialistą. Šalis suteikia išsilavinimą puikiems sveikatos apsaugos specialistams, čia jų tankumas irgi vienas didžiausių Europoje.
Vidutinė gyvenimo trukmė yra kiek mažesnė nei šalių lyderių. Moterys čia vidutiniškai gyvena 71, vyrai – 69 metus. Patys danai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, ypač važinėjimąsi dviračiais.
Kasmet įvairių šaltinių sudaromi sveikiausių pasaulio šalių sąrašai varijuoja, tačiau drastiškai nesikeičia. Dažniausiai „prizines“ vietas užima išsivysčiusios Vakarų Europos, Skandinavijos šalys, kai kada į sąrašą patenka ir tokios šalys, kaip Japonija, Naujoji Zelandija, Kanada, Graikija. Taigi kur norėtumėte pagyventi?..
Šaltiniai:
https://health.howstuffworks.com/wellness/preventive-care/7-countries-home-to-the-worlds-healthiest-people.htm
https://www.care2.com/greenliving/7-countries-with-the-healthiest-people.html
https://www.businessinsider.com/oxfams-good-enough-to-eat-countries-2014-1?op=1
https://healthfitnessrevolution.com/10-healthiest-countries-in-the-world/