Penktadienis, 2025.04.25
Reklama

Sveikos mitybos rekomendacijos: ar atsižvelgiame į jas?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-08 10:02:10

Lapkričio 8 d. – Sveikos mitybos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama sveikai maitintis, žmonės raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mūsų sveikatą net 25–30 proc. lemia mitybos įpročiai.

Maistas. Gretos Riepšaitės nuotr.

Sveika mityba turėtų apimti visas reikalingas maistines medžiagas ir pakankamai kalorijų, kad būtų subalansuotos energijos sąnaudos. Sveikai ir tinkamai maitinantis žmogaus organizmas aprūpinamas energija ir gyvybinei veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrinamas normalus vystymasis, nuolatinis kūno ląstelių atsinaujinimas. Tinkami mitybos įpročiai lemia gerą savijautą, optimalų kūno svorį ir padeda išvengti tam tikrų sveikatos problemų. Įrodyta, kad netinkama mityba lemia nutukimą, kraujotakos sistemos ligas, cukrinį diabetą, onkologines, virškinamojo trakto ligas ir kt.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016 metais buvo 41 422 asmenys, sergantys nutukimu, o kraujotakos sistemos ligomis sirgo 706 363 asmenys. Beje, šiomis ligomis daugiau sirgo moterys. Norint išvengti šių ligų, būtina vartoti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tinkama mityba turi remtis pagrindiniais sveikos mitybos principais: nuosaikumu, įvairumu, subalansuotumu. Tiek suaugusiesiems, tiek vaikams būtina laikytis pagrindinių sveikos mitybos rekomendacijų:

Valgyti įvairų maistą – daržoves, vaisius ir uogas, nesmulkinto, viso grūdo maisto produktus, žuvį ir riboti perdirbtos mėsos, raudonos mėsos, druskos ir cukraus kiekį. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų maistinių medžiagų kiekio, todėl valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad organizmas pritrūks kai kurių reikalingų medžiagų ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą bei maisto produktus, turinčius kuo mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos.

Kiekvieną dieną valgyti visagrūdžių grūdų produktus. Vietoje rafinuotų grūdų produktų rinkitės sveikatai palankesnius visagrūdžius produktus, kuriuose yra daug skaidulinių medžiagų ir mažai riebalų, cukraus ir druskos.

Ne mažiau kaip penkis kartus per dieną valgyti daržovių, vaisių ir uogų. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių ir vaisių, neskaitant bulvių. Daugiau negu vaisių reikėtų vartoti daržovių: ne mažiau kaip pusės iš penkių valgymų metu turi būti valgomos daržovės. Kiekvieną dieną suvalgykite po saują nesūdytų riešutų.

Kontroliuoti riebalų suvartojimą. Ribokite daug riebalų turinčius maisto produktus, vietoje maisto produktų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, rinkitės maisto produktus, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų. Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais. Rinkitės neriebius mėsos, pieno produktus.

Valgyti liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Riboti perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį. Iš riebios mėsos ir jos gaminių gaunama daug sočiųjų riebalų rūgščių, todėl patariama rinktis tik liesą mėsą ir jos produktus. Ribokite perdirbtos, rūkytos, sūdytos bei konservuotos mėsos gaminius.

Valgyti žuvį du ar tris kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų ir bent 200 g iš šio kiekio turėtų būti riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė.

Vartoti liesus pieno produktus. Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažai riebalų, druskos, cukraus bei sočiųjų riebalų. Patariama valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, kefyrą, rūgpienį.

Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus. Saldūs gėrimai, įvairūs saldumynai, saldainiai, desertai yra pagrindiniai pridėtinio cukraus šaltiniai, todėl vartokite jų kuo rečiau.

Valgyti nesūrų maistą. Riboti druskos kiekį, gaminant maistą. Rinkitės maisto produktus ir paruoštą (perdirbtą) maistą, kuriame yra mažai druskos. Apie 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais. Vietoje druskos maistą paskaninkite įvairiais augaliniais prieskoniais.

Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Geriamasis vanduo yra geriausias būdas numalšinti troškulį. Rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.

Taip pat rekomenduojama kasdien aktyviai judėti. Aktyviai judėkite bent 30 min. kiekvieną dieną.

Rinktis maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“. Palyginti su kitais tos pačios rūšies maisto produktais, produktai su šiuo simboliu atitinka vieną arba daugiau iš šių reikalavimų: mažiau sočiųjų riebalų, mažiau cukraus, mažiau druskos, daugiau maistinių skaidulų.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikų endokrinologė: hormonų pusiausvyrą trikdo net kasdieniai įpročiai
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga endokrininėmis ligomis, todėl mokslininkų dėmesys krypsta į aplinkoje esan...
Kokios medžiagos būtinos kiekvienam, norinčiam išsaugoti gerą regėjimą
Regėjimo sutrikimai vis rečiau siejami tik su senėjimu – amžius jau nebėra laikomas pagrindiniu veiksniu jiems ats...
Tamsūs ratilai po akimis: ar jie tikrai tik dėl nuovargio?
Tamsūs ratilai po akimis – problema, su kuria bent kartą yra susidūręs beveik kiekvienas. Jie dažnai kelia nepasit...
Antakalnio poliklinika tapo daugiausia pacientų turinčia poliklinika Vilniaus mieste
Antakalnio poliklinika pagal prisirašiusių pacientų skaičių tapo didžiausia tarp visų sostinės poliklinikų. Šiuo metu ji...
Pavargusios akys, neryškus vaizdas ir galvos skausmai: ką tai išduoda apie jūsų sveikatą?
Po darbo dienos jaučiate akių nuovargį, paraudimą, galvos skausmus, o vaizdas ima lietis? Daugelis mano, kad dėl to kalt...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų