Pėdos deformacija: kada operuoti, kiek trunka operacija ir pooperacinis laikotarpis(2)
„Iššokęs pėdos kauliukas – tai pėdos pirmojo piršto iškrypimas. Klaidingai manoma, jog tai – išaugęs naujas kaulas. Iššokę pėdos kauliukai – dažna pėdos deformacija, dažniausiai išryškėjanti apie 30–50-uosius gyvenimo metus, 10 kartų dažniau pasitaikanti moterims negu vyrams. O tokiose populiacijose, tarkim, Afrikos gentyse, kur vaikštoma basomis, pėdos kauliuko patologijos atvejų yra 15 kartų mažiau, palyginti su civilizuotomis šalimis“, - sako gydytojas ortopedas-traumatologas Tadas Abelkis.
– Kokios yra pėdos pirmojo piršto iškrypimo priežastys?
– Jos įvairios: išorinės – avalynė, profesija, stovimas darbas; vidinės – paveldėjimas, nutukimas, plokščiapėdystė, padidėjęs audinių mobilumas, arba hiperlaksitetas, sąnarių ligos. Norėčiau paaiškinti, kodėl aukštakulniai yra žalingi pėdoms. Avėdami normalią avalynę, pradedame žengti nuo kulno, o avėdamos aukštakulnius moterys vaikšto ant pirštų galiukų, todėl didžiausias krūvis tenka pirštams ir padikauliams, o ne kulnui. Ilgainiui didysis pirštas ima krypti į išorę, padikaulis pasislenka į vidinę pusę, atsiranda kauliukų deformacija. Iškrypus pėdos kaulams, skauda pėda, darosi sunku vaikščioti ne tik su aukštakulniais, bet ir normaliais batais. Didysis pirštas krypsta dar labiau į išorę, įprastai deformuodamas ir kitus pirštus.
– Kaip žinoti, kada – jau reikia operacijos, kada – dar kentėti?
– Kol iškrypusio piršto neskauda, operacija nerekomenduojama. Deformacijos gali būti lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios – jų laipsnį nustato gydytojai.
Jeigu deformacija lengva, patariama pakeisti avalynę, nešioti pagalbines priemones – tarkim, silikoninius tarpupirščius tarp I ir II pirštų – jie neleidžia didžiajam pirštui krypti į išorę.
Nakčiai galima uždėti įtvarą, kuris pirštą laiko taisyklingoje padėtyje. Esant lengvai deformacijai, į batus dedami įdėklai.
Jeigu deformacija – vidutinė ar sunki ir sukelia skausmą, reikalinga operacija. Prieš ją įvertinamas nykščio iškrypimas ir gretutinės pėdos deformacijos, atliekamos rentgenogramos. Deformacijos pašalinimas nėra kauliuko nukalimas ar nupjovimas – tokia procedūra būtų neefektyvi. Iš tiesų atliekama padikaulį koreguojanti osteotomija, arba kaulinis pjūvis. Operacijos esmė – ištaisyti kaulų ašį, pašalinti kaulines išaugas ir atstatyti normalią pėdos anatomiją bei funkciją. Ieškant paties geriausio, šiam defektui šalinti sugalvota per 100 operacijos būdų.
– Kiek laiko trunka operacija, kiek – pooperacinis laikotarpis? Ar gali kilti komplikacijų? Kodėl žmonės geriau pasirenka kentėti skausmą ir nesiryžta operacijai?
– Iškrypusio piršto deformacijos korekcija operuojant užtrunka iki 45 min. Ant kojos lieka nežymus 6 cm ilgio randas. Po operacijos ligoninėje pacientas praleidžia 1–2 paras. Perrišimai atliekami ambulatoriškai 2 kartus per savaitę.
Judėjimas ribojamas nuo 4 iki 6 savaičių, į darbą biure išleidžiame po 2 mėnesių nedarbingumo, jeigu esama problemų – ir vėliau. Galimos ir komplikacijos, tačiau jų tikimybė – maža, jeigu pacientas klauso visų gydytojo nurodymų. Kodėl žmonės delsia? Bijo skausmo, nesėkmės, ilgo gydymo, prisiklauso visokių legendų iš draugų... Neskaudėti po operacijos negali, nes keičiasi pėdos anatomija. Bet iškentėti įmanoma. Pacientams patariame operuotis vieną pėdą, po kelių mėnesių – antrąją. Svarbu – išlaukti, kad operuota pėda visiškai sugytų, atsistatytų jos funkcija.
– Kas tai yra plaktukinė pirštų deformacija?
– Tai II, III, IV ir V kojų pirštų deformacija, atsirandanti esant skersinei plokščiapėdystei ar dėl sausgyslių bei raumenų patologijos. Dėl pėdos raiščių tempimo pirštų galai lenkiasi į apačią, o arčiau pėdos esantys sąnariai kyla į viršų. Pirštai nebeišsitiesia, trinasi į avalynės viršų, atsiranda skausmingų nuospaudų. Plaktukinės pirštų deformacijos koreguojamos operacija, naudojant chirurginius implantus pirštai yra ištiesinami.
– Kokias profilaktines priemones rekomenduotumėte norintiems išsaugoti gražias pėdas?
– Avalynė – ne aukštesniais kaip 5 cm kulniukai, pirštai – laisvi, nesuspausti. Batus aukštesniais negu 5 cm kulnais rekomenduojama avėti ne ilgiau kaip 2–3 val. per dieną. Perkant batus būtina juos rinktis atidžiai, negalvojant, kad jie prasinešios ir prisiderins prieš pėdų.
Nuo mažens reikėtų stiprinti pėdų receptorius – basomis vaikščioti per žolę, smėlį, tai teigiamai veikia padus, stiprina raumenis. Jei tenka stovėti visą dieną, avalynė neturėtų būti plokščia, arba reikia nešioti įdėklus, kad nenuvargtų pėdos skliautas. Nerekomenduotina laukti, kol pėdų skausmas įsisenės – būtina kreiptis į specialistus: gavus šeimos gydytojo siuntimą, konsultuojamasi pas ortopedą-traumatologą, įvertinama pėdos būklė ir planuojama operacija. Sveikos pėdos – kokybiško gyvenimo dalis.
Susiję straipsniai
