Ūminis pankreatitas yra sunki liga, po kurios sveikstant lemiamą vaidmenį atlieka sugrįžimas prie normalios mitybos. Paskutinių tyrimų ir analizių duomenimis, anksčiau grįžtant prie normalios mitybos greičiau atsikuria žarnyno gleivinės veikla, mažėja komplikacijų rizika ir mirtingumas.
Galimas ir greitesnis perėjimas prie normalios mitybos
Sergant lengvu ar vidutinio sunkumo pankreatitu pacientas paprastai keletą dienų negauna maisto, po to pradedama nuo skysčių ir palaipsniui grįžtama prie normalių maisto produktų. Tačiau paskutiniai tyrimai rodo, jog galimas ir greitesnis normalaus maisto skyrimas nepadidinat komplikacijų rizikos.
Vokietijoje atliktas tyrimas siekė atsakyti į klausimą, ar greitesnis grįžimas prie normalios mitybos turi įtaką laikui, kurį pacientas praleidžia ligoninėje, ir skausmų intensyvumui. Nesunkiu pankreatitu sergantys ligoniai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni galėjo patys nuspręsti, kada jie gali pradėti valgyti pagal savijautą, skausmų intensyvumą, kitoje grupėje buvo leista valgyti tik lipazės koncentracijai kraujuje sumažėjus iki 2x virš normos.
Rezultatai parodė, jog pacientai, kurie patys galėjo apsispręsti, pradėjo valgyti vidutiniškai vieną dieną anksčiau už tuos, kuriems maistas buvo duodamas pagal laboratorinio tyrimo rodiklius. Šis skirtumas buvo statistiškai patikimas. Skausmų intensyvumas lyginant abi grupes buvo nežymiai didesnis ligoniams, kurie patys pradėjo valgyti, tačiau šis skirtumas nepasiekė statistinio patikimumo ribos.
Įdomus rodiklis buvo pacientų laikas, praleistas ligoninėje: jis savarankiškai pradėjusių valgyti ligonių grupėje buvo vidutiniškai vieną dieną trumpesnis (7 dienos) nei gavusių maistą pagal lipazės koncentraciją (8 dienos).
Atsižvelgia į paciento būklę
Gydytojas gastroenterologas Žilvinas Šukys „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad sergantys ūmiu pankreatitu, atsižvelgiant į sunkumo laipsnį, pacientai gali būti gydomi intensyviosios terapijos arba gastroenterologijos skyriuje. Jei kasos uždegimas komplikuotas, ligoniai maitinami parenteriniu (per veną) arba enteriniu (specialus zondas įleidžiamas į tuščiąją žarną aplenkiant vadinamąją dvylikapirštės žarnos zoną) būdu.
„Taip maitinama ūmiu ligos periodu, kai labai išreikšti uždegiminiai rodikliai, kai reikalingas badas, po to gerėjant būklei pradedame maitinti normaliai. Kada pereiti prie normalios mitybos, sprendžiame atsižvelgdami į tam tikrus organizmo rodiklius ir paciento būklę. Net jei rodikliai nėra labai geri, bet bendra būklė leidžia maitinti, mes pradedame anksčiau. Tokia yra tvarka“, - paaiškino Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Teich N et al. Optimal timing of oral referring in mild acute pancreatitis: Results of an open randomized multicenter trial. Pancreas, 39, 1088-1092, 2010