Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas vargina net trisdešimtmetes

Šlapimo nelaikymas – itin nemalonus sutrikimas, apie kurį vengiama kalbėti. Maždaug trečdalis moterų ir apie 20 proc. vyrų dėl jo kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą. Nors tikimybė patirti jo keliamus nemalonumus didėja su amžiumi, klaidinga manyti, jog šis sutrikimas paliečia tik vyresnio mažiaus žmones.

Reklama

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų urologijos centro urologės docentės Aušros Černiauskienės teigimu, šlapimo nelaikymas vargina net kas dešimtą 25-erių metų moterį. Sulaukus trisdešimties, sutrikimą gali turėti jau dvi iš dešimties moterų.

„BENU vaistinės“ duomenimis, šalyje per metus gyventojai įsigyja daugiau nei 13,5 mln. įklotų, sauskelnių ir paklotų. Dažniausiai prireikia suaugusiems skirtų sauskelnių, kurios naudojamos ir kenčiančių nuo šlapimo nelaikymo sutrikimo. Sauskelnės sudaro 66 proc. visų nekompensuojamųjų ir 97 proc. – kompensuojamųjų slaugos priemonių pardavimų.

Sutrikimą sukeliančios priežastys

A. Černiauskienės teigimu, išskiriami trys šlapimo nelaikymo tipai. Pirmasis pasireiškia šlapimo ištekėjimu nejaučiant noro šlapintis. Dažniausiai toks sutrikimas suaktyvėja fizinio krūvio metu – kosint, čiaudint, keliant sunkius daiktus, sportuojant.

„Šlapimo nelaikymą gali lemti ir dirgli pūslė. Jis pasireiškia šlapimo nesulaikymu staiga atsiradus norui šlapintis. Trečiasis sutrikimo tipas pasireiškia pirmųjų dviejų simptomais“, – teigia docentė.

Pasak A. Černiauskienės, pagrindiniai sutrikimą lemiantys veiksniai moterims yra gimdymo traumos, gimdos operacijos, vyrams – prostatos operacijos, abiejų lyčių gyventojams – neurologinės problemos. Šlapimo nelaikymas dažniau būdingas ir moterims, kurios aktyviai sportuoja, užsiima gimnastika, taip pat rūkančioms ar antsvorio turinčioms pacientėms.

Ir medicininė, ir psichologinė problema

A. Černiauskienė pastebi, jog šlapimo nelaikymas – ne tik medicininė problema. Sutrikimas pacientams kelia ir rimtų psichologinių bei socialinių sunkumų. Nemalonus kvapas, drėgmės pojūtis – tik dalis iš jų. Dėl šlapimo nelaikymo patiriamas diskomfortas trukdo užsiimti mėgstama veikla – sportu, šokiais ir kt.

Deja, įvairaus amžiaus vyrai ir moterys dažniau vengia apie tai kalbėti, nesigydo, dažnai apriboja jiems patinkančias veiklas.

„Jaunesni žmonės yra drąsesni, tačiau dauguma gyventojų šio sutrikimo vis dar gėdijasi ir delsia kreiptis į specialistus – pagalbos pradeda ieškoti tik tuomet, kai nuolatinis diskomfortas tampa nebepakeliamas“, – pastebi specialistė.

Kad gyventojai patiria sunkumų net pirkdami reikiamas priemones, patvirtina ir „BENU vaistinės“ Vilniuje vadovė Giedre Užusienė: „Pastebime, kad gyventojai drovisi konsultuotis. Delsia klausti, kurias priemones rinktis konkrečiu atveju, tikisi, kad problema praeis savaime. Tačiau šlapimo nelaikymo sutrikimas gali varginti ir jaunesnius sėdimąjį darbą dirbančius, mažiau fizinės veiklos turinčius žmones, todėl neverta kęsti diskomforto, kai šiais laikais yra visos priemonės padedančios jį palengvinti“, – sako vaistininkė.

Profilaktika ar gydymas

Sveikatos specialistai teigia, kad sumažinti šio sutrikimo riziką gali ir teisingas gyvenimo būdas, specialios mankštos, o padidinti – šlapimo takų uždegimai, rūkymas, fizinės veiklos stoka.

Moterims stiprinti tarpvietės raumenis, leidžiančius sulaikyti šlapimą, padeda vadinamieji Kėgelio pratimai (dubens raumenų mankšta). Paprastai jie rekomenduojami besilaukiančioms, tačiau naudingi bet kurio amžiaus moterims.

„Kenčiantiems nuo šlapimo nelaikymo sutrikimo, patariama į mitybos racioną įtraukti produktus, kuriuose yra daugiau seleno, cinko, vitaminų A, C ir E arba vartoti maisto papildus su šiomis medžiagomis. Taip pat rekomenduojama vengti papildomai šlapimo pūslę dirginančių produktų – gazuotų gėrimų, alkoholio, saldiklių ar kavos“, – pataria vaistininkė.

Visgi pastebėjus šlapimo nelaikymo atvejus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

„Šlapimo nelaikymas nėra nuosprendis ar neišvengiamybė. Šiais laikais jis yra nesunkiai išgydomas – nustačius sutrikimo tipą ir pritaikius įvairias gydymo priemones visiškai pasveiksta 80–90 proc. pacientų“, – pabrėžia urologė A. Černiauskienė.

Nustačius susirgimą sukeliančias priežastis, gydymui gali būti paskirti vaistai ar specialios mankštos. Jeigu tokie metodai nepadeda, gali būti paskirtas ir chirurginis gydimas. Svarbiausia atsikratyti gėdos jausmo ir išdrįsti kreiptis į specialistus – tai padės greičiau pasveikti ir vėl džiaugtis gyvenimu.