Tapingas: kasdienė emocijų akupunktūra be adatų

Ar dažnai pagalvojate, kad patys galite būti savo proto ir minčių šeimininkais? Jei mums bloga nuotaika ar kažkas nesiseka, dažnai esame linkę kaltinti kitus žmones, netinkamas aplinkybes ar tiesiog blogą orą. Bet ar pagalvojote, kad tikrieji mūsų minčių šeimininkai esame mes patys ir tik patys sprendžiame, kaip reaguoti į vieną ar kitą įvykį. 

Gali atrodyti, kad valdyti savo mintis, priklausomybes ar net skausmą yra sunkus uždavinys, tačiau pakalbėjus apie kasdienę emocijų higieną su tapingo instruktore ir lektore Sandra Varanaviče, supratome, kad emocijų valdymas ir higiena gali būti lengvas ir pastangų nereikalaujantis darbas. Sparčiai populiarėjantis tapingas leidžia išmokti valdyti savo protą, mintis ir emocijas, o mums tereikia skirti keletą minučių per dieną. Plačiau apie šį metodą mums pasakojo saviterapijos specialistė S. Varanavičė.

Papasakokite, kas yra tapingas?

Tapingas yra labai paprasta ir tuo pačiu labai galinga technika, skirta padėti išspręsti įvairiausias emocines ir fizines problemas. Tai yra Rytų medicinos ir Vakarų psichologijos principų tandemas. Kartais tai vadinama emocijų akupunktūra, tik čia nereikia adatų. Jei žmogus žino, kad sveikata prasideda galvoje, tai tapingas kaip tik jam. Jei žmogus tik norėtų tuo tikėti, bet tuo nepavyksta patikėti, tapingas taip pat jam, mat net skeptikai sėkmingai prisijaukina šią nesudėtingą techniką. Tapingas iš esmės yra visiems, ieškantiems savipagalbos būdų ir norintiems praplėsti savo galimybių ribas. Tarkim, kokia nors baimė yra labai stiprus ribotuvas gyvenime, o jei jį imti ir stumtelėti tolyn ar net išvis pašalinti? Kaip pasikeistų gyvenimas?

Žodis tapingas kilęs iš angliškojo tapping, kuris reiškia stuksenti, baksnoti, tapšnoti. Pati technika (taip pat vadinama EFT (Emotional Freedom Technique) arba ELT (emocijų laisvės technika)) pirmiausia naudojama transformuoti ir neutralizuoti bet kokias neigiamas emocijas. Tačiau manoma, kad net iki 90 proc. visų fizinio kūno negalavimų yra emocinės kilmės, tad tapingas puikiai tarnauja ir kelyje gyjant nuo įvairiausių fizinių problemų.

Kaip jis atliekamas? Kokie taškai yra „baksnojami“?

Tapingo procedūra yra akupunktūrinių taškų ant veido ir kūno stuksenimas pirštais, tuo metu koncentruojantis į sprendžiamą problemą. Taškus įsidėmėti labai paprasta, nes jų tėra 9. Stuksenant šiuos neurologiškai aktyvius taškus, smegenų dalis, kurioje kyla negatyvi emocija, gauna raminančius signalus ir jau kitą kartą tas pats dirgiklis bus priimtas ramiai ir neutraliai.

Nuo ko pradėti ir kaip atlikti tapingo „procedūrą“?

Tapingo procedūra pradedama nuo savo problemos pripažinimo ir jos ištarimo garsiai. Stuksenant vieną specifinį tašką (karate kirčio), pasakoma frazė: „Nors aš ir turiu šią problemą, priimu save besąlygiškai“. Tai yra labai svarbu, nes tik nuo savęs priėmimo prasideda sėkminga kelionė į pokyčius. Taip sumažinamas vidinis pasipriešinimas arba autosabotažas. Vėliau stuksenami likę taškai ir tariama priminimo frazė, siekiant išlikti „įjungtame“ jausme. Taip, tai dažnai būna nemalonu, bet stuksenimas kaipmat keičia būseną ir ta pati situacija ima rodytis kitomis akimis. Čia kaip sakė Victor`as Frankl`is „kai nebegalime pakeisti aplinkybių, tenka keisti požiūrį į jas“. Su tapingu tai labai paprasta. Net ilgus metus nekintantys ir tvirti, bet, deja, labai ribojantys įsitikinimai natūraliai silpnėja ir kinta.

Pradedant tapintis pirmiausia garsiai įvardijama mus prislėgusi problema ar blogas dalykas, kurio norime atsisakyti. Sakykite, kodėl reikia garsiai įvardinti problemą? Juk dažna psichologinė literatūra orientuojasi tik į teigiamas afirmacijas, o čia turime įvardinti neigiamą.

Taip, tapingas tuo šiek tiek skiriasi nuo pozityviosios psichologijos. Kartais, ypač išgyvenant krizę, raginimai keisti mintis, vengti negatyvių jausmų, gali žmogui pasirodyti visiškai neįmanoma užduotis. Kaip ištarti „gyvenimas yra gražus“, jei galybė įrodymų ir jausmų byloja ką kita? Tuomet visai bejėgiu galima pasijusti – kiti mat moka pakeisti tas mintis, o man nepavyksta…

Tad tapingas turi tokią fazę, kurioje išsakoma tiesa, būtent tie neigiami sakiniai yra ne kas kita, o prisipažinimas sau, kad yra taip, kaip yra. Jei tai gėda, kaltė ar pyktis, o gal pavydas, tai niekur šie jausmai taip paprastai „užverčiant“ juos pozityvumu nedingsta. Juo labiau, kad anot psichologės Barbaros Fredrickson, nenuoširdus pozityvus mąstymas, kai sau bandai įteigti esą gerai jautiesi, kai taip nėra, gali iššaukti netikras pozityvias emocijas, kurios yra toksiškos…

Gera žinia, kad „apvalius“ neigiamas emocijas ir mintis, atsiranda vietos ir pozityvumui. Tuomet tapingas pereina į kitą fazę ir sakomos pozityvios afirmacijos. Tiesiog stuksenant akupunktūrinius taškus, šios teigiamai programuojančios mąstymą frazės greičiau „sugula“ ten, iš kur sėkmingai pradeda veikti gyvenimą.

Ar pasitelkus tapingą galima atsisakyti žalingų įpročių? Gal turite kažkokių pavyzdžių?

Žalingi įpročiai yra ne kas kita, o kaip žmogaus pasirinktas emocijų higienos būdas, kuris, kaip taisyklė, tikrai suteikia ir atsipalaidavimą, ir nusiraminimą, ir malonumą, kurio taip reikia, ypač patiriant stresą. Taigi, reikia sau padėkoti ir įvertinti savo pasąmonės darbą už tai, kad ji ieško gelbėjimosi būdų. Jei save „droši“ ir „ėsi“ dėl taip vadinamo žalingo įpročio, beveik visada pristigs valios mesti tai. Tai ne kas kita, kaip „autosabotažas“. Turint didesnių ar mažesnių priklausomybių, šis vidinis pasipriešinimas beveik visada suveikia. Na, o priėmus save net su tokiu elgesiu, pasąmonė nesipriešindama pradės ieškoti ir kitų būdų nusiraminti, atsipalaiduoti. O gal ims ir atras tapingą? O gal meditaciją? Gal jogą? Tapingas yra tikrai labai galinga pagalbos priemonė, atsisakant bet kokio netinkamo elgesio, taip pat ir žalingų įpročių.

Tapingas yra įvardijamas kaip emocinio kūno higienos įrankis. Kodėl apskritai žmogui reikalinga emocinė higiena?

Mintys, emocijos, įsitikinimai lemia mūsų asmeninį pasaulio paveikslą. Jei mes iš praeities nešamės daug traumų, tą paveikslą gali būti labai sudėtinga paspalvinti rožinėm spalvom… Praeitį reikėtų palikti praeityje, bet tai nėra taip paprasta. Štai dėl ko pravartu ne tik kūno higienai skirti dėmesio, bet ir mintims ir emocijoms. Emocijų higienos būdų yra daug, ir kiekvienas atranda sau tinkamiausią. Meditacijos, mindfulness, koncentravimasis į „čia ir dabar“, kūno mankštos (įrodyta kaip teigiamai veikia emocines būsenas), sąmoningas kvėpavimas, QuiGong ir kiti. Tapingas yra vienas paprasčiausių būdų leisti sau relaksacijos minutę. O koncentruojantis į praeities traumas, tapingas lengvai padeda visa tai ir palikti praeityje – prisiminimas lieka, tačiau be stipraus emocinio krūvio. Taip lengviau žengti į priekį. Emocijų higiena tai užtikrina.

Kaip Jūs atradote tapingą?

Nieko ypatingo nepasakysiu, nes tikrai dažnai geri dalykai ateina sunkiu periodu. Taip nutiko ir man. Ieškojau pagalbos ir sau, ir savo sūnui, sergančiam astma. Tapingas buvo tas „oho, tai veikia!“. Dabar negaliu atsidžiaugti, kad galiu pasidalinti šiuo atradimu ir su kitais.