Tarptautinis tyrimas: gimimo vieta lemia, ar sunkų defektą turintis kūdikis išgyvens

Tarptautinio mokslinio tyrimo, atlikto 74 šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, duomenimis, ar kūdikis, gimęs su įgimtomis anomalijomis, išgyvens, priklauso nuo vietos, kurioje jis gimė, teigia tyrime dalyvavę Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro mokslininkai.

Reklama

Prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ išspausdintas straipsnis, kuriame pateikti išanalizuoti duomenys beveik 4000 gimusių su įgimtomis anomalijomis naujagimių iš 264 pasaulio ligoninių. Tyrimas atskleidė, kad kūdikių, gimusių su virškinimo sistemos organų anomalijomis, tikimybė mirti aukšto pajamų lygio šalyse yra 1 iš 20, vidutinio – 1 iš 5, o mažo – 2 iš 5.

Pavyzdžiui, kūdikio, gimusio su gastrošize (iškritusios žarnos per pilvo sieną defektu), mirties rizika yra labiausiai paveikta šalies ekonominio išsivystymo lygio. Žemų pajamų lygio šalyse miršta apie 90 procentų šią anomaliją turinčių kūdikių, ir tik 1 procentas – aukštų pajamų lygio šalyse. Gimę šalyse, pasiekusiose aukštą pragyvenimo lygį, beveik visi kūdikiai su gastrošize yra išgydomi ir gyvena visavertį gyvenimą.

Lietuva tyrime pagal ekonominius rodiklius priskirta prie aukšto pajamų lygio šalių.

Santaros klinikų gydytojai vaikų chirurgai turi penkiasdešimties metų patirtį Baltijos šalyse gydant pacientus su įgimtomis diafragmos išvaržomis, daugiau nei trisdešimt metų gydo stemplės atreziją. Kasmet Vaikų ligoninėje dėl įvairių įgimtų ligų operuojama apie 75 naujagimius.

„Tai, kad mūsų šalyje gydomi vaikai turi geras galimybes išgyventi, – sako Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas prof. Gilvydas Verkauskas, – mus skatina judėti į priekį, stengiantis užtikrinti mūsų pacientams kuo geresnę gyvenimo kokybę. Tam taikome naujus, pažangius gydymo būdus, nuolat stebime bei aptariame retomis įgimtomis ligomis sergančių vaikų būklę.“

2013 metais Santaros klinikų Vaikų ligoninėje atlikta pirmoji Lietuvoje įgimtos diafragmos išvaržos torakoskopinė plastika. 2014 metais – pirmoji stemplės atrezijos plastika mažai invazyviu būdu. Remiantis naujausiais duomenimis, šis metodas sumažina stemplės bužavimo procedūrų, kurias reikia atlikti su anestezija, skaičių. Nuo 2019 metų taikomas itin pažangus mažai invazyvus ilgo tarpo stemplės atrezijos chirurginis gydymas. 2020 metais Santaros klinikų Įgimtų vystymosi anomalijų kompetencijos centras tapo Europos įgimtų virškinamojo trakto ligų referencijos centro ERNICA afilijuotu nariu.

Įgimtos anomalijos yra penkta pagrindinė vaikų iki 5 metų mirties priežastis pasaulyje, dauguma vaikų miršta naujagimystės laikotarpiu. Dėl įgimtų žarnyno anomalijų yra ypač didelė mirties rizika žemų ir vidutinių pajamų lygio šalyse, nes šios anomalijos be staigaus chirurginio įsikišimo iškart gimus, yra neišgydomos.

Aukštų pajamų lygio šalyse dauguma nėščių moterų tiriamos ultragarsu, siekiant nustatyti įgimtas anomalijas. Jas aptikus, moteriai suteikiama galimybė gimdyti ligonėje su aukšto lygio chirurgine priežiūra, kad tik gimusiam vaikui būtų suteikta visa reikiama pagalba. Žemų ir vidutinių pajamų lygio šalyse naujagimiai su įgimtomis anomalijomis į specializuotus vaikų chirurgijos centrus atvyksta vėlai ir prastos klinikinės būklės. Tyrime atskleidžiama, kad naujagimiai, kurie patenka į chirurgų rankas jau užsikrėtę infekcija, turi dar didesnę tikimybę mirti.

Tyrėjai daro išvadas, kad įgimtų anomalijų išgyvenamumo rodiklius žemų ir vidutinių pajamų lygio šalyse pagerėtų, jei būtų priimti atitinkami sprendimai: būtų gerinama besilaukiančiųjų diagnostika ir gimdymas ligoninėse, turinčiose vaikų chirurgijos paslaugas, chirurginės kūdikio priežiūros gerinimas rajonų ligoninėse su galimybe saugiai ir greitai perkelti pacientą į vaikų chirurgijos centrą, pagerinta kūdikių priežiūra prieš ir po operacijos vaikų chirurgijos centruose.

Lietuvoje dėl bendradarbiaujančių įvairių disciplinų (akušerių-ginekologų, neonatologų, anesteziologų, vaikų chirurgų, genetikų ir kt) komandų naujagimiams su įgimtomis anomalijomis suteikiamos pagalbos galimybės neatsilieka nuo geriausių Europos centrų, tačiau norint ir toliau užtikrinti visavertį šių pacientų skubų ir ilgalaikį gydymą, toliau lygiuotis su vakarietiškais centrais, o ne žemo ekonominio išsivystymo šalimis, naujagimių ir kūdikių chirurgijai turi būti daugiau dėmesio skiriama nacionalinėje ir tarptautinėje vaikų sveikatos politikoje, sukuriamos palankios sąlygos taikyti vaikų chirurgijoje pažangiausias pasaulio medicinos technologijas, skiriamas ypatingas dėmesys vaikų chirurgų kvalifikacijai kelti, pabrėžia gydytojas vaikų chirurgas prof. G. Verkauskas, apibendrindamas „Lancet“ straipsnyje paskelbtas išvadas.