Tautos sveikatinimo fronte - alkoholis prieš blaivybę. Kas ką? (1)

Apžvelgus pastarųjų metų aktualijas, galima pastebėti, kad alkoholinių gėrimų propagavimo ir  tautos blaivinimo fronte vyksta jėgų ir strategijų perdislokavimas.

Reklama

Blaivybės frontas

2012 m. Londone gyvenančio  Raimundo iniciatyva  organizuojama  sveiką gyvenimo būdą propaguojanti akcija „Lietuvių bėgimas už blaivybę“.  Kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį 18.00 val. Lietuvos miestuose ir kitose pasaulio valstybėse, visur, kur tik yra lietuvių, skatinamas  masinis bėgimas miesto gatvėmis, skirtas blaivybei ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti. Bėgimo šūkis: ,,Lietuvis reiškia blaivas", bėgimo idėja ,,Tik blaivi tauta gali išlikti".

2013 metai paskelbti Sveikatingumo metais ir alkoholio bei kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo prevencija yra viena iš svarbių sričių.

Socialdemokratų vadovaujama valdančioji koalicija išsako tikslą vykdyti veiksmingą priklausomybės ligų prevenciją Lietuvoje, tai pabrėžiama ir Vyriausybės programoje: „Vykdysime aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšomis įgyvendindami visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpročiais, ypač jaunimo. Sudarysime visas prielaidas, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu...“.

Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja  alkoholio vartojimo prieinamumo mažinimo tikslus, siekiant didinti akcizus ir taikyti kitas priemones. „Aš esu už tai, kad Lietuvoje alkoholio ir tabako kontrolės politika būtų nuosekli ir akcizų didinimas būtų nuosekliai taikomas, kad prieinamumas ir įtaka nuosekliai mažėtų“, –sakė V. P. Andriukaitis. Ministras taip pat teigė esąs už tai, kad alkoholį parduodančių parduotuvių būtų mažiau.

2013 gegužės mėn. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija,  Lietuvos medicinos studentų asociacija ir  Lietuvos mokinių parlamentas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą V. P. Andriukaitį išreikšdami ministro pozicijos dėl alkoholio ir tabako gaminių akcizo didinimo palaikymą.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2013 m. birželio 21 d. paskelbė nutarimą „Alkoholizmas – žmonių genocidas!“. Nutarime skelbiama: „Lietuva pirmauja alkoholį vartojančių pasaulio valstybių tarpe. Vilniaus Sąjūdžio taryba yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narė, todėl daug dėmesio skiria žmonių sveikatos saugojimui, kovai prieš negatyvius reiškinius, jų sukėlėjus – alkoholizmo verslininkus ir reklamuotojus – žiniasklaidininkus ir politikus. Dar kartą  atkreipiame dėmesį, kad visi alkoholiniai gėrimai, tame tarpe ir alus, yra narkotikai ir pasižymi psichoaktyviomis savybėmis“.

Alkoholio frontas

2011 m. pabaigoje atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti nuo 2012 metų.

Nors Vyriausybė deklaruoja tikslus mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, tačiau 2013 m. pavasarį Seimo valdyba priėmė sprendimą nuo birželio 1 d. leisti prekiauti alkoholiu, kurio stiprumas iki 18 laipsnių,  Seimo kavinėje. Motyvas – pirmininkavimas ES tarybai, todėl būtina svečiams suteikti galimybę pasivaišinti vynu ar kitu lengvu alkoholiniu gėrimu.

Šių metų birželio 19 d. tarp Užsienio reikalų ministerijos ir  bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurioje numatyta, kad Lietuvos pirmininkavimo ES metu svečiams oficialių vakarienių metu neatlygintinai bus teikiama salyklo gira. Šia proga užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė: „Labai svarbu į pirmininkavimo renginius atvyksiančius svečius supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra bei kulinariniu paveldu. Tai – neatsiejama pirmininkavimo dalis, todėl džiaugiamės, kad oficialia pirmininkavimo ES Tarybai partnere tapo bendrovė, turinti ilgametes tarptautinių renginių rėmimo tradicijas, pelniusi pripažinimą tarptautiniuose konkursuose“. Taip pat pabrėžiama, kad „aukščiausius pasaulinius apdovanojimus turinčios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ gaminama salyklinė gira – dar vienas gaminys, papildysiantis tradicinių lietuviškų gėrimų ir maisto produktų stalą. Bendrovės alaus someljė vakarienių metu svečius supažindins su lietuviško alaus kultūra, pristatys tradicines alaus rūšis“.

Čia, ko gero, vienas iš keisčiausių bandymų paslėpti alaus reklamą, nes paskaitę tokius teiginius turėtume suprasti, kad svečiai iš ES gerdami  salyklinę girą  klausys paskaitų apie alaus gėrimo tradicijas ir kultūrą.

Taip ir norisi paklausti gerbiamų Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės atstovų -  ką  galėtumėte pasakyti Lietuvos žmonėms, ypač jaunimui, kurie taip pat norėtų pasriūbčioti alučio darbo vietoje?  Studentai, ko gero, nieko prieš atsigaivinti alumi tarp paskaitų, o moksleiviai per prevencines paskaitas girdėdami teiginius, kad alkoholiniai gėrimai kenkia ir matydami, kaip užsienio reikalų ministras džiaugiasi aludarių rėmimu, juokiasi iki ašarų  ir ieško suaugusiųjų, kurie nupirktų alaus ar ko stipresnio.

Alkoholio reklamos uždraudimas turėjo sumažinti alkoholio vartojimo skatinimą ir kartu prisidėti prie vartojimo mažinimo, tačiau ar gali būti geresnė reklama už tą, kai viešai  įteikdamas URM atstovui simbolinį vairą ir  sakydamas kalbą sutarties pasirašymo proga bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius R. Viršilas teigė: „Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai svarbus visai Lietuvai. Visada laikėmės pozicijos, kad verslas turi atsakomybę prisidėti prie tokių nacionalinės svarbos įvykių, todėl ir šį kartą džiaugiamės galėdami prisidėti ir parodyti Europai tai, ką turime geriausio. Tikimės, kad simbolinis šturvalas padės Lietuvai ryžtingai ir sėkmingai skrosti per ES bangas“.

Belieka palinkėti, kad šturvalą laikytų tie, kurie ragaus tik giros, nes padauginus alaus ES laivą nuplukdyti gali nežinia kur.

Kas laimi?

Neretai klausiama, kodėl atėję  į valdžią žmonės elgiasi prieštaringai, t. y. viena sako, o kita daro. Vyriausybė deklaruoja tikslus ir pastangas mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, o čia pat pasirašoma bendradarbiavimo sutartis su alaus gamintojais.  Jei atliktume apklausą, kiek atsakingų institucijų atstovų mėgsta vartoti alų, vyną ar kitokius svaigiuosius gėrimus ir kiek iš tiesų nuoširdžiai palaiko blaivybės populiarinimo idėjas...  Beje,  jei tą pačią apklausą atliktume visuomenėje, t. y. kiek žmonių ne tik   pritaria, bet  ir asmeniniu pavyzdžiu liudija pritarimą blaivybės  propagavimui...

Kavinėse bokalas alaus vis dar pigesnis nei puodelis kavos, o parduotuvėse kilogramas geresnės mėsos kainuoja  brangiau nei puslitris degtinės.

Preliminariais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2012 m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 13,16 litro absoliutaus (100 %) alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui –15,44 litro, tai atitinkamai 0,09 ir 0,05 litro mažiau nei 2011 m.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15-64 metų amžiaus asmenys per paskutinius 12 mėn.  yra vartoję alkoholinių gėrimų (82,0%), o tai yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. Per paskutiniąsias 30 d. alkoholius gėrimus vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7%).

2012 m. rugpjūtį palaikydami blaivybės idėją Kaune bėgo 6 dalyviai. Tų pačių metų spalio mėnesį Vilniuje bėgo daugiau nei  20 dalyvių. 2013 metų balandį Kaune jau bėgo penkiolika entuziastų. Šių metų birželį Šiauliuose vykusiame bėgime už blaivybę dalyvavo 20 žmonių.

Nors jėgų pusiausvyra nepalanki blaivybės propaguotojams, tačiau optimistiškai nuteikia daugėjantis „perbėgėlių“ skaičius iš alkoholio šalininkų  stovyklos į blaivininkų pusę.

Taigi, kuri pusė laimės - nežinia, bet tikėtina, kad kada nors  jėgos susilygins,  o tada išauš ir paliaubų rytas.

Gediminas Norvilas,

andragogas, priklausomybių konsultantas