Teisinę galią turi ne visi narkotikų nustatymo tyrimai

Kur kreiptis, jeigu norite įsitikinti, kad jums artimas žmogus nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų? Pasak Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (VTMT) Klaipėdos skyriaus atstovės dr. Gražinos Šniepienės, tokius tyrimus galima atlikti ir patiems vaistinėje įsigijus vienkartinių testų, tačiau šie tyrimai gali būti nepatikimi. Geriausia būtų kreiptis į VTMT Klaipėdos ekspertinį skyrių.

Reklama

Apie VTMT Klaipėdos skyriaus toksikologijos laboratorijos darbą beveik dvidešimties metų ekspertinio darbo patirtį turinti teismo medicinos ekspertė toksikologė dr. G. Šniepienė “Vakarų Lietuvos medicinos” skaitytojams pasakoja plačiau.

“VTMT toksikologijos laboratorijos yra Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Klaipėdos skyriaus aptarnavimo zoną sudaro Klaipėda, Palanga, Neringa, taip pat - Klaipėdos, Tauragės, Šilalės, Šilutės, Mažeikių, Skuodo, Telšių, Plungės ir Kretingos rajonai. Valdžia ketina tyrimus centralizuoti, tačiau aš manau, kad Klaipėdos kraštui tokios laboratorijos tikrai reikia. Čia dirba patyrę specialistai, techninę bazę, žinoma, reikia stiprinti, bet šiek tiek finansiškai parėmus laboratorija puikiausiai gali dirbti toliau”, - laboratorijos išlikimo svarbą akcentavo ekspertė.

Kuo Klaipėdos ekspertiniame skyriuje atliekami narkotinių medžiagų nustatymo tyrimai yra pranašesni už atliekamus ligoninių laboratorijose?

Ligoninių laboratorijose atliekami tyrimai greitomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nustatymo priemonėmis (testais), imuniniais analizatoriais gali būti taikomi tik kaip pradinis nustatymo metodas. Rezultatams patvirtinti būtina naudoti reglamentuotus metodus, identifikuojančius specifinę medžiagą ir atmetančius klaidingai „teigiamus“ rezultatus. Be to, tyrimai, atlikti ligoninių laboratorijose, yra teisiškai negaliojantys. Būna atvejų, kad jų išvados pristatomos į teismą, bet teismas negali jomis vadovautis. Mūsų laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybė ir patikimumas yra visiškai kitoks. Medikamentai ir kitos psichoaktyvios medžiagos nustatomos įvairiais cheminės analizės metodais – plonasluoksnės chromatografijos, dujų chromatografijos-masių spektrometrijos ir kitais, identifikuojančiais specifinę medžiagą. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, yra patvirtinami šiais minėtais metodais.

Atliekate ne tik narkotinių medžiagų nustatymo tyrimus?

Klaipėdos ekspertiniame skyriuje atliekami mirusiųjų vidaus organų tyrimai, alkoholių, vaistų ir narkotinių medžiagų nustatymas gyvų asmenų bei mirusiųjų biologiniuose skysčiuose, taip pat rūgščių ir šarmų, cheminių medžiagų tyrimai.  Didžiausią darbo krūvį sudaro alkoholių tyrimai, kurių rezultatai reikalingi teismo medicinos ekspertams, ligoninių gydytojams, Kelių policijos pareigūnams. Kasmet vidutiniškai atliekame apie 3000 alkoholio nustatymų, apie 100 - gyvų asmenų biologinių skysčių, apie 70 mirusiųjų vidaus organų tyrimų.

Kur rasti VTMT Klaipėdos ekspertinį skyrių ir kas į jį gali kreiptis dėl tyrimų?

VTMT Klaipėdos skyrius įsikūręs Klaipėdos universitetinės ligoninės pašonėje, Liepojos 41A. Šiuo metu dirbame du teismo medicinos ekspertai toksikologinėms ekspertizėms atlikti – Premysl Martinek ir aš.

Tyrimus dažniausiai atliekame pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų,  gydymo įstaigų, kitų juridinių asmenų prašymus. Fiziniai asmenys kreipiasi rečiau, tačiau jie taip pat laisvai gali atnešti medžiagą narkotinių medžiagų tyrimui. Narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms nustatyti geriausiai tinka šlapimas.

Ar už tyrimus reikia mokėti? Kiek laiko reikia laukti rezultatų?

Taip, tyrimai mokami. Kaina svyruoja nuo 45 iki 150 litų – priklauso nuo to, kokias medžiagas tiriame. Norėčiau pažymėti, kad jeigu užsakovą domina tik faktas, ar kažkoks žmogus vartoja, tyrimas atliekamas anonimiškai – niekas neklaus jo pavardės ar kur gyvena.

Tyrimo trukmė vėlgi priklauso nuo to, kiek ir kokias medžiagas tiriame. Jeigu tyrimus atliekame vietoje, Klaipėdoje, tai užtrunka nuo paros iki savaitės laiko, tačiau kai kurių medžiagų patvirtinimui siunčiame į VTMT Vilniaus toksikologijos laboratoriją – tuomet rezultato reikia palaukti šiek tiek ilgiau.

Kiek laiko po vartojimo kraujuje ar šlapime galima aptikti narkotinių medžiagų pėdsakų?

Labai įvairiai: priklauso nuo to, kokios buvo pavartotos medžiagos. Remiantis literatūros duomenimis, heroino metabolitai šlapime gali būti nustatomi 20–40 val. po intraveninio pavartojimo. Amfetaminas, metamfetaminas gali būti nustatomas artimiausių 20-48 val. laikotarpiu po dozės pavartojimo. Barbitūratų ir benzodiazepinų grupės junginiai nustatomi 1-2 parų laikotarpiu, kai kurios šių grupių medžiagos ilgiau - iki 7 parų. Pavartojus kanapių, šlapime kanabinoidai gali būti aptinkami 1- 3 parų laikotarpiu, o vartojant chroniškai – iki savaitės laiko. Etilo alkoholis šiek tiek kitaip: per valandą išsiskiria apie 0,12 - 0,15 promilės, per 10 valandų maksimaliai 1,5 promilės alkoholio.

Kokias medžiagas dažniausiai aptinkate narkotikų perdozavimo atvejais?

Dažniausiai tai būna opiatų deriniai su benzodiazepinais ir etilo alkoholiu. Pavartotos kelios psichoaktyvios medžiagos kartu sustiprina narkotikų poveikį ir padidina apsinuodijimo riziką. Literatūros duomenimis, daugumoje Europos šalių 60 ar net 80 procentų perdozavimo atvejų yra susiję su opiatų vartojimu. Nustatomi mišrūs apsinuodijimai opiatų ir benzodiazepinų, etanolio bei kokaino deriniais. Vartotojai turėtų suprasti, kad nelegalių narkotinių medžiagų koncentracija ir net cheminė sudėtis nėra žinoma. Išaiškinta atvejų, kai prekeiviai į opiatus tyčia pridėjo kitų psichoaktyvių mežiagų dėl stipresnio kvaišinančio poveikio.

Ar Klaipėdoje mirtys nuo narkotikų dažnos? Ar yra mirtingumo didėjimo tendencija?

Apsinuodijimai narkotinėmis medžiagomis yra pati dažniausia narkomanų mirties priežastis. Tikslesnius, negu rodo oficiali statistika, mirtingumo nuo apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis duomenis  galima gauti išnagrinėjus teismo medicinos ekspertizių aktus.  Esu atlikusi bendrus narkotinių medžiagų vartojimo procesus atspindintį tyrimą, apimantį 15 metų laikotarpį – nuo 1993 iki 2007 metų. Pastarojo tyrimo duomenimis, apsinuodijimų skaičius Klaipėdos apskrityje per 15 metų reikšmingai nedidėjo ir sudarė 1, 46 atvejo 100 tūkst. gyventojų.  Tai tikrai nėra didelis skaičius palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis - Danija, Suomija, Estija, Liuksemburgu, Jungtine Karalyste, kur letalinių apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis rodiklis buvo 2-4 kartus didesnis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirtingumas nuo opiatų perdozavimo 2002 m. kai kuriose vietovėse siekė net iki 15,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrityje didžiausias mirtingumas nuo narkotinių medžiagų buvo 2000 metais - siekė vidutiniškai 3,01 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1995 metais - 2,02 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir 2006 m. 2,36 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mirtingumo pikai veikiausiai sietini su įvežamo į Lietuvą narkotinių medžiagų, ypač heroino kokybe.

Kokio amžiaus žmonės apsinuodija?

Daugelyje Europos šalių mirusių nuo narkotikų perdozavimo vidutinis amžius buvo 30–33 metai. Kai kurių šalių ekspertai pateikia duomenis apie mirusių narkomanų vidutinio amžiaus jaunėjimą. Mano atliktas tyrimas Klaipėdos apskrityje parodė, kad mirusiųjų amžiaus vidurkis per 15 metų reikšmingai nekito. 1993-2007 m. laikotarpiu remiantis teismo medicinos autopsijų duomenimis, jų amžiaus vidurkis buvo 30,46 metų.

Ar buvo tokių, kurie perdozavo pavartoję narkotikų pirmą kartą?

Yra skelbta, kad maždaug 30 proc. atvejų narkotinėmis medžiagomis apsinuodijama pirmą kartą jų pavartojus. Negaliu garantuoti už tokius skaičius, bet rizika apsinuodyti vartojant pirmą kartą tikrai nėra mažesnė. Kaip tik – vartojant ilgą laiką išsivysto tolerancija bet kokiai narkotinei medžiagai ar vaistui, ir kad pasiektum tą patį efektą, reikia vis didesnės dozės. Pirmą kartą vartojant mirtina gali būti ir patyrusiam narkomanui visiškai menka dozė. Nors pagal aplinkybes gana sudėtinga nustatyti, ar žmogus vartojo pirmą kartą, ar ne.

Perdozavimo rizika padidėja ir asmenims po detoksikacijos ar grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, nes tuomet yra sumažėjusi organizmo tolerancija narkotinėms medžiagoms, ir anksčiau buvusi įprasta dozė po pertraukos gali būti mirtina. Klaipėdoje visai neseniai buvo atvejis, kai iš įkalinimo įstaigos grįžęs vyriškis pirmą vakarą buvo rastas perdozavęs narkotinių medžiagų.

Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti, kad mirčių dėl narkotikų perdozavimo būtų mažiau?

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, mirusiųjų pasiskirstymas pagal mirties vietą rodo, kad apie 40 proc. vartotojų mirė butuose, paverstuose landynėmis. Galima daryti prielaidą, kad ten dažnai buvo prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Daugeliu perdozavimo atvejų medicinos pagalba nebuvo kviesta arba pakviesta per vėlai. Manau, kad siekiant mažinti mirtingumo lygį, būtų tikslinga įkurti saugios injekcijos kambarius, kur prireikus vartotojai sulauktų medikų pagalbos. Taip pat reikėtų stiprinti informacinę bazę rizikingo elgesio, susijusio su narkotikų vartojimu, tema, ypač tarp pradedančiųjų vartotojų.

Dėkoju Jums už pokalbį.