Lietuvos gydytojai sprendžią dilemą - vykdyti įstatymą ar vadovautis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nuomone? Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę bei Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl pastarosios reikalavimo gydytojams pildyti privačių interesų deklaraciją. Kreipimesi prašoma nurodyti argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas šis VTEK sprendimas. LGS teigimu, bandoma įvesti prievolė neturi teisinio pagrindo, tad kol nebus įrodytas jos pagrįstumas, gydytojai yra kviečiami neskubėti pildyti deklaracijų.
„VTEK sveikatos priežiūros įstaigoms nurodo, kad nuo šiol visi gydytojai privalo deklaruoti privačius interesus, o pagrindinis to argumentas – tariamai 2003 m. suformuotą teismų praktiką, – sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Natūraliai kyla klausimas, kodėl buvo laukta 9 metus ir tik dabar nutarta reikalauti tokių deklaracijų, nors teisinis reguliavimas per tą laiką nepasikeitė?“
LGS prezidento teigimu, toks VTEK suformuluotas reikalavimas, atsiradęs praėjus beveik dešimtmečiui nuo tariamai 2003 m. suformuotos teismų praktikos, įneša teisinį netikrumą, nes priimtas net neįvykus diskusijai su gydytojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis, be to, išplečia privačius interesus deklaruojančių asmenų ratą dešimtimi tūkstančių gydytojų. Prof. L. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įsigaliojo 1997 m. spalio 1 d, o VTEK sprendimas „Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių“, priimtas 2012 m. liepos 5 d, tik detalizuoja šio įstatymo įgyvendinimo nuostatas, tačiau teisiškai nepakeičia privačius interesus deklaruojančių asmenų rato.
LGS vadovas pastebi, jog VTEK neteisėtai priskiria prie privalančių deklaruoti savo interesus valstybės tarnautojų kategorijai visus gydytojus, turinčius pareigą išrašyti receptus: „Šalies įstatymuose numatyta, kad valstybės tarnautojų, turinčių administravimo įgaliojimus ir privalančių pildyti privačių interesų deklaracijas, kategorijai priskiriami tik šie viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai: vyr. buhalteriai, padalinių vadovai bei vyr. slaugytojai, t. y. tie asmenys, kurių veikla tiesiogiai susijusi su struktūros tvarkymu, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymu“. Pasak prof. L. Labanausko, akivaizdu, kad sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas, rašydamas receptą, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo ir neužtikrina savarankiškos administravimo subjekto veiklos, todėl gydytojai neturi įstatyminės prievolės pildyti privačių interesų deklaracijos.
„Galima sakyti, kad tokiu sprendimu VTEK pažeidžia ne tik esamų teisinių aktų vykdymą, bet ir sveiko proto principą, nes jei lengva ranka galima priskirti gydytojams tokią prievolę, kodėl apeinami vaistininkai, kurie, skirtingai nei gydytojai, receptuose nurodantys tik medicinos preparato veikliąją medžiagą, iš karto siūlo konkretų medikamentą“, – stebisi LGS prezidentas, pabrėždamas, kad jo vadovaujama organizacija yra pasirengusi ginti teisme gydytojų, nesutikusių deklaruoti savo privačių interesų pagal dabartinį VTEK nurodymą, teises.
„Ad verum“