Teismas nusprendė iš Jūrininkų ligoninės juristės konfiskuoti 46 tūkstančius litų(3)

Jūrininkų ligoninės juristė Raminta Petkutė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, proteguodama įmonę „Satrus“ įstaigos organizuotuose viešuosiuose konkursuose, o jos teiginiai, neva vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga laimino viską, kas vyko ligoninėje – tik nepagrįsta kaltinamosios gynyba. Taip vakar nusprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, juristei skyręs 6500 Lt baudą ir 46 tūkstančių litų (tiek esą kaip kyšius paėmusi iš nusikaltimo bendrininkės, buvusios „Satrus“ vadovės Ilonos Surgelienės-Klajumės) konfiskavimą.

Reklama

46 tūkstančių litų kyšis

Su tokiu nuosprendžiu R. Petkutė kategoriškai nesutinka. „Šioje salėje trūksta dar vieno žmogaus – J. Sąlygos“, - žurnalistams sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės juristė. Tačiau skaitydama kaltinimus ir teismo nuosprendį teisėja Ingrida Krušienė akcentavo, kad R. Petkutės teiginiai, jog „viskas įstaigoje vyko su vadovo palaiminimu“, teismo buvo traktuoti kaip gynyba, kuria siekiama išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Teismas R. Petkutę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, protegavus UAB „Satrus“, šiai sudarant sąlygas laimėti tris KJL organizuotus konkursus ligoninės aplinkos tvarkymo darbams atlikti. Už teisę tvarkyti įstaigos aplinką UAB „Satrus“ buvusi vadovė Ilona Surgelienė-Klajumė R. Petkutei iš viso sumokėjusi 46 tūkstančius litų.

Juristės gynyba teismo neįtikino

Remdamasis kaltę pripažinusios I. Surgelienės-Klajumės ir liudininkų parodymais, mobiliųjų telefonų pokalbiais, SMS žinutėmis bei slapto tyrimo medžiaga teismas nusprendė, kad juristė iš verslininkės ne vieną kartą ėmusi kyšius: I. Surgelienės-Klajumės automobilyje, savo kabinete, Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos filiale. Pastarasis epizodas buvo slapta filmuojamas, bet nors konkretus pinigų perdavimo ir paėmimo faktas ir nebuvo užfiksuotas, teismas patikėjo verslininkės liudijimu apie tądien perduotus pinigus, o ne R. Petkutės gynyba, jog įstaigoje draugės tiesiog pasišnekučiavusios. Teisėjos I. Krušienės perskaitytame nuosprendyje atkreipiamas dėmesys, kad nė viena iš kaltinamųjų (dabar – jau nuteistųjų) neužsuko nė į vieną mokesčių inspekcijos kabinetą. Taigi čia netvarkė jokių savo asmeninių reikalų, o teigti, esą tokioje įstaigoje moterys tiesiog susitiko pasišnekėti, pasak teismo, yra nelogiška.

Pagrindo tikėti I. Surgelienės-Klajumės prisipažinimu ir atmesti R. Petkutės gynybą teismui davė tai, kad juristei pripažinus, jog iki teismo moterys buvusios geros draugės, turėjusios kone seseriškus santykius, ji negalėjo paaiškinti, kodėl staiga buvusi bičiulė pradėjusi ją šmeižti.

Sukurstė klastoti darbų sąmatas

Remdamasis telefoninių pokalbių tarp R. Petkutės ir I. Surgelienės-Klajumės įrašais, susirašinėjimais SMS žinutėmis bei „Skype“ ir pačios I. Surgelienės-Klajumės parodymais teismas padarė išvadą, kad KJL juristė ne vieną kartą sukurstė tuometę „Satrus“ vadovę klastoti dokumentus, tai yra kitų įmonių vardu parengti komercinius pasiūlymus minėtiems ligoninės aplinkos tvarkymo darbams atlikti, darbų sąmatas nurodant tokias, kad UAB „Satrus“ pasiūlyta kaina būtų mažiausia. Liudininkai (kitų, konkursuose dalyvavusių įmonių atsakingi asmenys) teismui patvirtino nerengę minėtų sąmatų ir savo parašais jų netvirtinę.

Buvo tik pavaldinė?

Bausmės dydis KJL teisininkei skirtas, jos pareigas prilyginus valstybės tarnautojo. Tačiau su tuo nuteistoji kategoriškai nesutinka. Net po posėdžio žurnalistams sakydama, kad sausį ketinusi grįžti į darbą, moteris pabrėžė, esą teismo skirta bausmė jai draudžia dirbti valstybės tarnyboje, bet KJL ji tokių pareigų ir neturėjusi: „Jūrininkų ligoninė – viešoji įstaiga, ir valstybės tarnautojams prilyginami vyriausiasis gydytojas, jo pavaduotojas ir vyriausioji finansininkė. O aš dirbau pagal darbo sutartį ir privalėjau tiesiogiai vykdyti vadovo nurodymus“.

Tačiau teismas nusprendė, kad būdama KLJ teisininkė ir turėjusi teisę veikti kaip juridinis asmuo R. Petkutė ėjo valstybės tarnautojui prilyginamas pareigas.

Juristė kaltę meta ant vadovo

Buvusiai „Satrus“ vadovei I. Surgelienei-Klajumei, pripažinusiai savo kaltę, teismas skyrė 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą ir teisės dirbti vadovaujantį darbą valstybinėse ir privačiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose atėmimą dvejiems metams.

Teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Kaip jau rašėme, šia galimybe R. Petkutė pasinaudos. Dar iki nusprendžio paskelbimo KJL juristė teismo salėje „Vakarų Lietuvs medicinai“ sakė mananti, jog teisme dar gali atsidurti ir jos darbdavys. Po teismo nuosprendžio paskelbimo žurnalistams moteris sakė: „Turėjau pamoką, kad geriau jau netekti darbo, nei vykdyti vadovo nurodymus, kurie yra neteisėti“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt