Telšių regiono medikai domėjosi racionalia antibiotikų terapija

Regioninėje Telšių ligoninėje Lietuvos klinikinės farmakologijos draugija kartu su Šiaulių teritorine ligonių kasa (TLK) ir Vaistų komitetu regiono medikų bendruomenę pakvietė į mokslinę praktinę konferenciją-diskusiją „Racionalios antibiotikoterapijos aktualijos“.

Reklama

Vaistų sąveiką tikrinti lengviau

Klinikinės farmakologijos gydytoja Simona Stankevičiūtė pristatė nuo šių metų balandžio veikiančią naujovę: vaistų tarpusavio sąveikos elektroninę sistemą bei paaiškino, kaip ja naudotis. Nuo šiol medikams žinynuose nereikia ieškoti, ar jų skiriami vaistai dera vienas su kitu, nes kiekvieno e. recepto išrašymo metu vaistų suderinamumas tikrinamas savaime.

Vaistų sąveikos tikrinimo sistema padeda sumažinti dėl nepageidaujamos vaistų sąveikos pacientams kylančius sveikatos sutrikimo atvejus ir palengvina darbą medikams. Ši paslauga prieinama sveikatos priežiūros specialistams, rašantiems e. receptus per e. sveikatos portalą bei per sveikatos priežiūros įstaigų informacines sistemas. Medikai turi galimybę ir neišrašydami receptų naudotis vaistų sąveikų tikrinimo paslauga ir įsitikinti, kaip tarpusavyje sąveikauja įvairūs vaistai.

„Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų duomenimis, apie 7 proc. pacientų per metus patiria bent vieną sunkią nepageidaujamą reakciją į vaistą. JAV nepageidaujama reakcija į vaistą pagal dažnumą yra 4-6 mirties priežastis“, – sakė S. Stankevičiūtė. Todėl tikimasi, jog ši nauja sistema padės medikams tinkamai tarpusavyje suderinti išrašomus vaistus, leis išvengti gydymo klaidų ir žalos pacientui.

Kaip skiriami antibiotikai

Šiaulių TLK veiklos zonoje veikiančio Vaistų komiteto pirmininkas prof. Romaldas Mačiulaitis savo pranešime pateikė įdomaus tyrimo, kurį Vaistų komitetas atliko kartu su gydytojais klinikiniais farmakologais, rezultatus. Analizuodami, kaip Telšių ir Šiaulių regionuose vaikams buvo skiriami kompensuojamieji antibiotikai, tyrėjai peržvelgė pastarųjų trejų metų duomenis, lygino, kokioms būklėms esant gydytojai vaikams skyrė plataus spektro antibiotikus, siauro spektro antibiotikus arba neskyrė antibiotikų visai. Tyrėjai nustatė, kad pirmaisiais gyvenimo metais gana dideliam skaičiui vaikų buvo skiriami antibiotikai. Kai kurie tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad po antibiotikų paskyrimo vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Ypač nerimą kelia plataus spektro antibiotikų skyrimo pagrįstumas. Analizėje atsispindi, kad vaikai, ypač gydyti plataus spektro antibiotikais, dažniau patenka į ligonines vėlesniais savo gyvenimo metais.

R. Mačiulaičio teigimu, jei norime paskirti antibiotiką, turime būti tikri, ar jo reikia. Saugiausi yra siauro spektro antibiotikai. Dėl netinkamo plataus spektro antibiotikų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų veikimo efektyvumas mažėja, o tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo ir nesėkmingo gydymo priežastimi.

Nustatyti ligos sukėlėją

Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė savo pranešime priminė medikams, kaip nesuklysti skiriant antibiotikus. Jeigu susirgimas virusinis, antibiotikų visai nereikia. Ar reikalingi antibiotikai ir kokie, padeda nustatyti C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas, greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas ir mikrobiologinis tyrimas (pasėlio paėmimas). „Nustačius, kad ligos sukėlėjas yra streptokokas, saugiausia skirti šį konkretų sukėlėją veikiantį siauro spektro antibiotiką – fenoksimetilpeniciliną“, – sakė pranešėja.

Tačiau medikai dažnai skiria vaistus neatlikę tyrimų ir nenustatę ligos sukėlėjo. D. Ozolienė konferencijoje pristatė pernai metų Šiaulių TLK duomenis, kiek Telšių regiono gydymo įstaigose 2–7 metų vaikams buvo išrašyta receptų antibiotikams ir kiek buvo atlikta greitųjų streptokoko antigeno nustatymo testų. Deja, kai kuriose įstaigose buvo išrašyti šimtai receptų, o testas atliktas vos keliems vaikams.

Per daug skiriama plataus spektro antibiotikų

D. Ozolienės teigimu, vis dar išrašoma per daug plataus spektro antibiotikų ir per mažai siauro veikimo antibiotikų. Dažnai naudojami makrolidai. Lyginant su Švedija, kurioje penicilino vaikams skiriama 15 kartų daugiau negu makrolidų, Lietuvoje atvirkščiai – makrolidų tris kartus daugiau negu penicilino. To pasekmės – kasmet Europos Sąjungoje 25 tūkstančiai pacientų miršta dėl atsparių bakterijų, išlaidos dėl sukeliamų infekcijų ir darbo produktyvumo sumažėjimo kasmet sudaro mažiausiai 1,5 milijardo eurų.

„Antibiotikas yra vaistas prieš gyvybę, todėl turi būti naudojamas labai tikslingai, tik tada, kada reikia, o jeigu galima, geriau apsieiti be antibiotiko ir tausoti organizmą“,– sakė D. Ozolienė. Anot jos, 60 metų infekcinius susirgimus gydome antibiotikais, tačiau dar didesniais kiekiais daugėja autoimuninių, alerginių ligų. Mokslininkai sieja antibiotikų vartojimą, ypač plataus spektro, su naujų ligų atsiradimu.