Tęsiami COVID-19 sekoskaitos tyrimai: šią savaitę naujų viruso atmainų nenustatyta

Kauno klinikose jau tris savaites atliekami klinikinėmis indikacijomis paremti SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimai, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijomis šiuos tyrimus atlikti didžiuosiuose klinikiniuose centruose. Atlikus pastarųjų trijų savaičių COVID-19 liga sirgusių ligoninės pacientų ėminių SARS-CoV-2 genomo tyrimus, nauja „britiškojo“ viruso atmaina nerasta. Šią savaitę sėkmingai ištirta 15 genomų, kuriuose naujųjų atmainų taip pat nerasta.

Reklama

Iš viso Kauno klinikose per pastarąsias savaites atlikti 32 genomo tyrimai – kitą savaitę numatoma jų skaičių didinti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos numatytą programą. Tikimasi, kad tai pagreitins galimą naujų koronaviruso tipų, cirkuliuojančių mūsų visuomenėje, atradimą. Klinikinėje praktikoje tai leis imtis greitesnių infekcijos plitimo apsaugos priemonių ir prognozuoti mutavusio viruso pavojingumą visuomenei bei atsaką į vakcinas.

SARS-CoV-2 genomo tyrimai leidžia įvertinti, ar pacientas COVID-19 liga susirgo pakartotinai, ar atsiradę ligos simptomai – buvusios infekcijos paūmėjimas. Taip pat šie tyrimai svarbūs gydant rizikos grupėje esančius imunosupresinius pacientus, kuriems viruso RNR nosiaryklėje aptinkamas ilgą laiko tarpą (iki kelių mėnesių), ir jeigu jiems buvo taikytas naujas COVID-19 ligos gydymo metodas antikūnais prieš virusą.

Viruso genomo tyrimai – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis aukščiausios kvalifikacijos specialistų, specifinių įgūdžių ir modernios įrangos. Praeitų metų pabaigoje Kauno klinikų Laboratorijoje per trumpą laiką įvaldyti sudėtingi tyrimų mechanizmai parodė dideles specialistų, technologijų ir įgūdžių galimybes. „Kauno klinikos, pradėjusios sistemingus koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimus, juose įžvelgė ne tik akademinę, bet ir klinikinę, diagnostinę bei epidemiologinę naudą. Manau, kad labai svarbu, jog Lietuva turės nacionaliniu lygiu veikiančią COVID-19 ligos sukėlėjo sekoskaitos tyrimų sistemą“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Sekoskaitos tyrimai rodo viruso nukleorūgščių seką, o genetinė analizė leidžia įvertinti sekoje atsiradusius pokyčius – įvykusias mutacijas. „Taip galima matyti, koks viruso tipas cirkuliuoja populiacijoje. Sekoskaitos tyrimai, atlikti pasauliniu mastu, atskleidė, kad COVID-19 pandemijos pradžioje dominavęs SARS-CoV-2 tipas S evoliucionavo į agresyvesnį ir labiau prisitaikiusį plisti tarp žmonių – tipą L, vyraujantį dabartiniu metu“, – sako Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė.

Pagal kriterijus atrinktus COVID-19 tyrimo teigiamus ėminius iš įvairiuose skyriuose gydomų COVID-19 liga sergančių pacientų, Kauno klinikų biologai ir genetikai juos ruošia sekoskaitos procesui. „Sekoskaitos tyrimas sugeneruoja didžiulius duomenų kiekius, kuriuos apdorojame ir sudėliojame kiekvieno ėminio konkrečią viruso seką, – pasakoja Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. Rasa Ugenskienė. – Tuomet lyginame jas su kitomis, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nustatytomis sekomis, ir ieškome viruso mutacijų“.

Kauno klinikose atliktų SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimų duomenimis ketinama dalintis ir tarptautinėse duomenų bazėse, siekiant įvertinti galimą viruso atmainų plitimą globaliu mastu.

Daugiau apie SARS-CoV-2 viruso mutacijas galite skaityti ekspertų informaciją: https://www.infocovid.lt/straipsniai ir https://bit.ly/3qfQwSj