Vaikų dantų gydymas su narkoze: kada tai reikalinga, ką svarbu žinoti?

Vaikų dantų gydymas yra subtilus ir atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik profesionalumo, bet ir ypatingo dėmesio vaikų poreikiams. Nors tėvai siekia savo vaikams užtikrinti kuo geresnę odontologinę priežiūrą, neretai iškyla klausimas, kaip šis gydymas turėtų vykti – su narkoze ar be jos. VIC odontologijos klinikų gydytojai aptarė svarbiausius klausimus, kuriuos tėvai dažniausiai užduoda konsultacijų metu.

Reklama

Kas yra narkozė ir kodėl ji reikalinga?

Vaikų odontologijoje narkozė kartais tampa neišvengiama, ypač, kai dėl specifinių aplinkybių reikia užtikrinti patogumą ir saugumą. Tai yra bendrinė nejautra, kurios metu vaikas užmiega ir nejaučia skausmo ar diskomforto.

Pasak gydytojos odontologės Gustės Poliakienės, narkozė vaikų dantų gydyme nėra pirmasis pasirinkimas, tačiau kai kuriais atvejais ji neišvengiama.

VIC odontologijos klinikose Vilniuje ši procedūra taikoma, kai vaikas jaučia itin stiprią baimę, dažnai susijusią su ankstesnėmis nemaloniomis patirtimis. Bendroji nejautra taip pat reikalinga vaikams, kuriems dėl amžiaus, emocinių ar elgesio sunkumų keblu bendradarbiauti su gydytoju, taip pat turintiems negalią, kuri apsunkina gydymą, – sako gydytoja bei priduria, kad bendroji nejautra vaikams dažnai taikoma ir tada, kai per vieną vizitą būtina atlikti kompleksinį ar sudėtingą gydymą, apimantį ne vieną procedūrą. – Tai suteikia galimybę gydymą taikyti sklandžiau ir sumažinti galimą stresą vaikui.”

Bendrinė nejautra gali būti taikoma vaikams nuo ankstyvos vaikystės, dažniausiai nuo 3 metų amžiaus. Kaip akcentuoja gydytoja, svarbu, kad sprendimą dėl anestezijos priimtų gydytojas odontologas ir anesteziologas, įvertindami ne tik vaiko dantų būklę, bet ir jo bendrą sveikatą, emocinę būseną bei procedūros sudėtingumą. „Tėvų vaidmuo taip pat yra labai reikšmingas – jų pastebėjimai apie vaiko baimes, elgesį ir ankstesnes patirtis padeda gydytojams tinkamai įvertinti situaciją”, – tvirtina gydytoja odontologė G. Poliakienė.

Sedacija vaikams nėra atliekama

Gydytojai pastebi, jog tėvai, rinkdami informaciją apie vaikų dantų gydymą, dažnai supainioja narkozę (bendrinę nejautrą) su sedacija. Svarbu žinoti, kad tai yra skirtingi anestezijos metodai. „Mūsų klinikoje Vilniuje vaikų dantų gydymui naudojama tik bendrinė nejautra (narkozė)”, – pabrėžia gydytoja odontologė G. Poliakienė.

O kas visgi yra sedacija? VIC odontologijos klinikų Vilniuje gydytojas anesteziologas Giedrius Volbekas aiškina, kad sedacija yra medikamentais sukeltas sąmonės slopinimas, pasireiškiantis mieguista būsena arba miegu, iš kurio pacientą galima lengvai pažadinti.

„Sedacija padeda išvengti streso odontologinės procedūros metu ir atsipalaiduoti. Pacientas nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta aplink jį, o operacijos visiškai arba iš dalies neatsimena. Kai pacientas ramus ir atsipalaidavęs, gydytojas gali susikaupti ir dirbti geriausiomis sąlygomis, – sako G. Volbekas ir priduria, kad sedacija kur kas dažniau yra taikoma suaugusiems, o vaikams nėra tinkamiausias pasirinkimas. – Sedacija vaikams nėra taikoma, nes pacientas vis tiek gali išlikti neramus, todėl gydytojai dažnai renkasi bendrąją anesteziją kaip saugesnį ir efektyvesnį metodą vaikų odontologinėms procedūroms.”

Vaikai migdomi uždedant kaukę, per kurią jie kvėpuoja deguonies ir anestetiko mišiniu. Kai vaikas užmiega, kaniuliuojama vena – įvedamas intraveninis kateteris, per kurį leidžiami kiti anestezijai reikalingi vaistai. Gydytojai siekia, kad visa procedūra vyktų švelniai ir be streso. Gydymo metu vaiko būklę nuolat stebi gydytojas anesteziologas, siekdamas užtikrinti, kad kvėpavimas ir kitos gyvybinės funkcijos būtų kontroliuojamos. Pasitelkiamos pažangios technologijos ir griežtai laikomasi visų saugumo standartų.

Pasiruošimas procedūrai ir trukmė

Verta žinoti, kad prieš dantų gydymą su narkoze reikia pasiruošti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Pirmiausia, atliekamas išsamus vaiko sveikatos įvertinimas ir gydytojas su tėvais aptaria detales. Procedūros dieną vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs. „Jei anestezija atliekama ryte, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs nuo praėjusio vakaro. Jei procedūra atliekama dieną, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs bent 6 val., likus ne mažiau kaip 2 val. iki anestezijos leidžiama išgerti nedidelį kiekį vandens. Jei reikalingas papildomas pasiruošimas, jis aptariamas individualiai”, – aiškina anesteziologas G. Volbekas.

Gydytoja odontologė G. Poliakienė pabrėžia, kad vaikas turi būti sveikas bent 3–4 savaites prieš procedūrą ir jos metu neturėtų karščiuoti, kosėti, sloguoti ar jausti kitų peršalimo simptomų. „Be to, svarbu vaikui suprantamai paaiškinti, kaip vyks gydymas, pabrėžiant, jog gydytojai padės sutaisyti dantukus, kol jis sapnuos gražius sapnus. Toks pasiruošimas padeda vaikui jaustis ramiau ir mažina nerimą”, – sako G. Poliakienė.

Bendrosios nejautros procedūros trukmė priklauso nuo gydymo sudėtingumo ir paprastai užtrunka nuo 1 iki 3 valandų. Pasak gydytojos odontologės G. Poliakienės, nors toks laikas gali atrodyti ilgas, svarbu suprasti, kad per vieną vizitą galima išspręsti visas dantų problemas, taip užtikrinant vaikui maksimalų komfortą ir ramybę. Procedūros pradžioje tėvai gali būti šalia, padėti vaikui nusiraminti – laikyti už rankos, paglostyti galvą, švelniai kalbėti. „Tėvų artumas labai svarbus, nes suteikia vaikui didesnį saugumo jausmą“, – pabrėžia gydytoja. Kai anestezija suveikia ir vaikas užmiega, tėvai palydimi į laukiamąją zoną, kur yra nuolat informuojami apie gydymo eigą.

Dažniausiai užduodami tėvų klausimai

Be jau aptartų svarbių detalių, tėvai dažnai klausia gydytojų, ar vaikų dantų gydymas taikant narkozę yra saugus. Kaip sako gydytojas anesteziologas, šiuolaikinė anestezija vaikams odontologinių procedūrų metu paprastai laikoma saugia, jei ją atlieka kvalifikuota medikų komanda, laikydamasi griežtų standartų. Vis dėlto, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, ji turi tam tikrų rizikų, kurias svarbu aptarti su specialistu.

„Procedūros metu vaiko gyvybiniai rodikliai nuolat stebimi, o moderni įranga leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius. Prieš anesteziją pokalbio su tėvais metu įvertinama vaiko sveikatos būklė. Užmigdymą ir atsibudimą atlieka patyręs anesteziologas-reanimatologas, užtikrinantis sklandžią eigą, – aiškina gydytojas G. Volbekas. – Be to, naudojami šiuolaikiniai vaistai, tokie pat kaip ir taikomi universitetinėse ligoninėse, padeda greičiau atsistatyti ir sumažina šalutinį poveikį.”

Bendrinės nejautros sunkių komplikacijų rizika yra minimali, o dažniausiai pabudus po operacijos pasireiškia trumpalaikis mieguistumas. Taip pat po operacijos su anestezija retai, bet gali pasireikšti pykinimas.

Dar vienas dažnas ir labai svarbus klausimas – kaip vaikas jausis po procedūros? Kaip sako gydytojas G. Volbekas, po anestezijos vaikas kurį laiką gali būti mieguistas ar irzlus. Taip pat gali būti laikinai sutrikusi jo koordinacija, todėl būtina suaugusiojo priežiūra. „Vis dėlto anestezijos poveikis palaipsniui silpnėja – jau poanestezinės priežiūros palatoje vaikui leidžiama atsigerti, o kiek vėliau ir pavalgyti”, – priduria gydytojas.

Pasak gydytojos odontologės G. Poliakienės, paprastai vaikai po narkozės greitai atsigauna, tačiau po tokios procedūros reikėtų pailsėti – likti namie, pagulėti, atsisakyti aktyvios fizinės veiklos: „Svarbu, kad po procedūros tėvai stebėtų vaiką ir laikytųsi gydytojo nurodymų.“

Tėvams ar globėjams svarbu priimti sprendimą atsižvelgiant į vaiko sveikatą ir gydytojo vertinimą. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – užtikrinti vaiko gerovę, todėl dantų gydymas turėtų vykti saugiai, atsakingai ir laikantis aukščiausių standartų.