Tiek per mažas, tiek per didelis chloro kiekis kritiškai sunkių pacientų kraujuje - didelio mirtingumo pranašas?

 Naujausi moksliniai stebėjimai rodo, kad mažas chloro kiekis sunkiai sergančių pacientų kraujuje susijęs su bloga prognoze, nors mechanizmas išlieka neaiškus. Lygiai taip pat nieko gero nežada  per didelis chloro kiekis sunkiai sergančių pacientų kraujuje.

 Blogai ir hiperchloremija, ir hipochloremija

 Pacientų, kurių chloro kiekis kraujuje buvo mažesnis nei 98 mEq/L, mirtingumas per 30 dienų nuo ligos pradžios buvo dvigubai didesnis nei tų, kuriems chloro kiekiai kraujuje buvo normalūs – 107-108 mEq/L. Jei chloro kiekis kraujuje buvo  didesnis nei 112 mEq/L, tokių pacientų mirtingumas per 30 dienų taip pat būdavo dvigubai didesnis.

 Prie tokios išvados priėjo JAV gydytojai iš Bostono, atlikę net  51 tūkst.  789   pacientų, kurie gulėjo intensyviosios terapijos skyriuose 1998 – 2009 metais, duomenų analizę.

 Kol kas mokslininkai negali paaiškinti chloro koncentracijos ir didelio mirtingumo ryšio. Jau seniai buvo pastebėta, kad sumažėję ar padidėję chloro koncentracijos kraujuje pokyčiai labai dažnai pastebimi pacientams, kurie gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Mechanizmai, kurie kontroliuoja chloro koncentraciją,  nėra aiškūs.

 Anksčiau buvo pasirodę tyrimų, kuriuose buvo teigiama, kad hiperchloremija (padidėjęs chloro kiekis) didina sunkių pacientų mirtingumą, tačiau iki šiol duomenų, kad hipochloremija (sumažėjęs chloro kiekis) didintų mirtingumą, nebuvo.

 Ekspertai teigia, kad hipochloremija dažniausiai būna tada, kai žmogaus organizme dėl įvairių priežasčių susikaupia per daug skysčių.

 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos prof. habil. dr. Juozas Ivaškevičius  “Vakarų Lietuvos medicinai”paaiškino, jog chloro kiekio sumažėjimas ar padidėjimas organizme susijęs su elektrolitų svyravimu įvairių sunkių ir  sudėtingų būklių metu.  Ženklūs chloro svyravimai nustatomi dažnai reanimacijos skyriuose gulintiems ligoniams  atlikus  kalio, chloro, magnio, natrio, baltymų koncentracijos, kraujo tyrimus.  Chloro  svyravimai dažnai susiję su natrio svyravimais.

 Dažniausiai sutrikusi elektrolitų pusiausvyra randama esant sunkiems galvos smegenų pažeidimams, kitoms sunkioms traumoms, uždegiminiams procesams,  insultams, kai  smegenų pakenkimas labai toli pažengęs.

 “Pvz., jei širdis blogai dirba – kaupiasi skysčiai, inkstai blogai dirba – kaupiasi skysčiai, kraujas skiedžiasi, elektrolitų koncentracija skiedžiasi,  chloro koncentracija krenta. Kuo labiau skiedžiasi ir krenta - tuo sunkesnė būklė. Kuo didesni svyravimai - tuo blogesnės prognozės”, - vaizdžiai aiškino specialistas ir pridūrė, kad koregavimui pasiduoda būklės, kai patologinis procesas nėra toli pažengęs.

 Pašnekovo žodžiais, visi chloro svyravimai dažniausiai būna ne pirminiai,  o antriniai, t. y. sukelti kokios nors priežasties. O tų priežasčių priskaičiuojama ne viena dešimtis. Kiekvienam konkrečiam atvejui ieškoma atskiros priežasties. Atsižvelgiant į tai, kodėl  chloro koncentracija padidėja ar sumažėja, skiriamas gydymas, koreguojamas balanso sutrikimas.

 “ Vienodai yra blogai,  kai chloro per daug ir kai per mažai. Vidinės terpės išsireguliavimas nėra gerai, - pabrėžė J. Ivaškevičius.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Society of Critical Care Medicine,  McMahon G, et al "Chloride is associated with mortality in the critically ill" SCCM 2012; Abstract 356.