Tik kas trečias vaistus geria reguliariai, o kas penktas praleidžia sąmoningai

Netinkamas ir neatsakingas paskirtų vaistų vartojimas yra viena dažniausių problemų gydant aukštą kraujospūdį – hipertenziją. Neretai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra.

Reklama

Pirmiausiai netinkamas vaistų vartojimas siejamas su tuo, kad ne visi kraujospūdžio problemų turintys gyventojai stebi savo sveikatos rodiklius. Remiantis „Norstat LT“ tyrimo duomenimis, tik pusė (55 proc.) asmenų, kuriems skirti vaistai kraujospūdžiui mažinti, tikrina kraujospūdį reguliariai: kasdien – 28 proc. arba bent kartą per savaitę – 27 proc. Tuo tarpu 39 proc. pacientų pasitikrina kraujospūdį tik pajutę simptomus.

„Moterys ir asmenys iki 59-erių dažniau kraujospūdį matuojasi tik pajutę simptomus, o nuo 70-ties metų gyventojai linkę kraujospūdį tikrintis kasdien. Natūralu, kad su amžiumi paūmėja širdies ir kraujagyslių ligos, tad ir poreikis stebėti kraujo spaudimą išauga. Tačiau įprotį reikėtų ugdyti nuo jaunesnio amžiaus, juolab kai kraujospūdžio sutrikimai jau yra diagnozuoti“, – aiškina apklausą inicijavusios „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Kardiologų rekomendacijomis, jei kraujo spaudimas yra tarp 90/60mmHg ir 120/80 mmHg – pasitikrinti spaudimą reikia ne rečiau kas 2-3 metus, jei 120/80 mmhg ir 139/89 mmHg – kas metus. Jei aukštesnis – reikia apsilankyti pas gydytoją, kuris rekomenduos kokiu dažnumu spaudimą matuotis.

„Galima drąsiai ateiti į vaistinę, jei namuose nėra galimybės pasitikrinti krajospūdį, nes tikrai turime ne vieną istoriją, kai klientai, blogai pasijutę, atėjo į vaistinę ieškoti patarimo ir laiku sužinojo sergantys hipertenzija“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Kas trečias vaistus vartoja reguliariai

Pasak jos, vaistų vartojimo priežastys yra susijusios su simptomų ir rizikos mažinimu. Tyrimo duomenimis, 3 iš 4 vartojančių antihipertenzinius vaistus (73 proc.) vengia širdies ir kraujagyslių ligų, 1 iš 4 vartoja vaistus dėl geresnės savijautos, o 20 proc. stengiasi išvengti galvos skausmų ar svaigimo.

„Labiausiai nerimą kelia vaistų vartojimo reguliarumas, mat tik 1 iš 3 (37 proc.), vartojančių vaistus kraujospūdžiui mažinti, teigia geriantys šiuos vaistus nuolatos. Būtent nereguliarus vaistų vartojimas neleidžia pasiekti norimų gydymo rezultatų bei sumažinti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistikos“, – komentuoja G. Tautkevičienė.

Kad nepamiršta išgerti vaistų nuo kraujospūdžio dažniau teigė pensinio amžiaus ir vyriausi 70+

m. respondentai (47-50 proc.). Dirbantys asmenys vaistų nuo kraujospūdžio neišgeria dažniau: retkarčiais to nepadaro – 48 proc., dažniau nei kartą per savaitę – 24 proc. Ypač dažnai vaistų neišgeria 30-49 m. respondentai (32-52 proc.).

„Atsakingas vaistų vartojimas ankstyvoje ligos stadijoje, vos ją diagnozavus, garantuoja geresnę ligos kontrolę ir gydymo rezultatus, apsaugo pacientą nuo kraujospūdžio šokinėjimo ir nemalonių simptomų“, – sako vaistininkė.

Anot jos, kartais pacientai savavališkai nusprendžia mažinti vaisto dozę, tačiau ne visos tabletės gali būti dalinamos perpus.

„Jei tabletė yra prailginto atpalaidavimo ir neturi padalinimo pusiau – jos negalima dalinti, mat tokią tabletę dengia specialus apvalkalas, kurio pagalba ji lėtai tirpsta ir veikia visą parą. Padalinus tabletę, pažeidžiamas apvalkalas, todėl nebelieka ilgo tolygaus veikimo ir pacientas patiria staigų spaudimo kritimą“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Gydymo sėkmė – paciento rankose

Pagrindinė vaistų neišgėrimo priežastis – užmaršumas (67 proc.). 20 proc. apklaustųjų praleidžia vaistų dozes sąmoningai. Tuo tarpu objektyvias priežastis, kaip pasibaigę vaistai, mini tik 12 proc., didelė vaistų kaina – 1 proc., nutolusi vaistinė – 1 proc. respondentų.

„Hipertenzijos gydymas priklauso ne tik nuo gydytojo, bet ir paties paciento – be bendradarbiavimo negalima užtikrinti geros sergančiojo savijautos. Savigyda yra sveikatos sistemos rykštė, todėl jei žmogus nedrįsta pasikonsultuoti su savo gydytoju, visada galima kreiptis į vaistininką, kuris patars vaistų vartojimo klausimais“, – teigia G. Tautkevičienė.

23 proc. respondentų nepakanka informacijos apie aukšto kraujospūdžio pasekmes. Anot jos, tai rodo, kad pacientų edukacijai dar yra erdvės, todėl, jei jie patys neužduoda klausimų, gydytojams ir vaistininkams dažniau reikėtų priminti hipertenzijos keliamas grėsmes.

„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės reguliariai nevartoja paskirtų vaistų – nenori prie jų priprasti, juos gąsdina mintis, jog vaistus reikės vartoti visą gyvenimą. Tai rodo, kad žmonės nesupranta hipertenzijos keliamų grėsmių“, – pabrėžia vaistininkė.

Pusė respondentų pirkdami vaistus kraujospūdžiui mažinti konsultuojasi su vaistininku: 27 proc. pasiklausia tik svarbiausių dalykų, mažesnė dalis (13 proc.) konsultuojasi dėl tinkamo vaistų vartojimo, 12 proc. – dėl vaistų suderinamumo, o 7 proc. – įvairiais sveikatos klausimais. Apskritai vaistininkų patarimais linkę vadovautis 23 proc. apklaustųjų.

„Jei daugiau žmonių išdrįstų pasikonsultuoti su vaistininkais ar labiau jais pasitikėtų, galėtume tikėtis geresnių hipertenzijos gydymo rezultatų ir sveikesnės visuomenės. Kartais pamirštama, kad vaistininkas nėra kasininkas, o ekspertas daugeliu sveikatos klausimų – ypač vaistų vartojimo ir jų suderinamumo. COVID-19 pandemijai besitęsiant, būtent vaistininkai yra tie, kurie savo konsultacijomis sumažina ir taip užimtų gydytojų krūvį“, – akcentuoja vaistininkė.