Tikėjimas ekspertais ir prasti „moksliniai“ tyrimai – nuo to mirė šimtai tūkstančių žmonių

„Medicina, kuri nesiremia įrodymais, gali pražudyti žmones“, - sako vienas iš Įrodymais pagrįstos medicinos centro įkūrėjų Tumas Beinortas. Nemažai medicinos istorijoje įvykusių pavyzdžių rodo, kad vadovavimasis ekspertų nuomone ar esama tradicija gali nulemti daugybės žmonių mirtis. Skylės išgręžimas galvoje; radikali chirurgija, kai apčiuopus nedidelį guzelį  šalinama krūtis, šonkauliai ir ranka; „sėkmingas“ vaistų tyrimas su 10 pacientų ir jų taikymas visiems daug metų, o vėliau išaiškėja, kad negeriant šių vaistų mirčių buvo mažiau nei juos geriant – tai tik maža dalis to, ką galima pavadinti duobėtu keliu į įrodymais pagrįstą mediciną. Nors ji skaičiuoja tik 23 gyvavimo metus, tačiau jau dabar akivaizdu, kad reikėjo jos postulatus sugalvoti žymiai anksčiau – tai būtų padėję išsaugoti daugybę gyvybių.

Reklama

Įrodymais pagrįsta medicina

Suvokę, jog įrodymais pagrįstos medicinos žiniomis verta pasidalinti su jaunais gydytojais Lietuvoje, Tumas Beinortas ir Karolis Bauža surengė 2013 m. pirmąją konferenciją apie įrodymais pagrįstą mediciną Vilniuje. 2014 m. buvo surengta konferencija Kaune. Šiemet konferencija įvyko Santariškių klinikose.

Užsienyje studijuojantys medikai pernai įkūrė Įrodymais pagrįstos medicinos centrą prie Medicinos fakulteto. „Jeigu nusprendėte savo praktikoje vadovautis įrodymais, verta prisiminti, kad jie gali būti skirtingo kokybinio lygmens. Jeigu vadovaujamės neteisingo lygmens įrodymais, vėlgi galime žaloti žmones. Kritinis net pačiuose geriausiuose ir solidžiausiuose moksliniuose žurnaluose pasirodančiuose straipsniuose aprašomų tyrimų rezultatų įvertinimas yra labai svarbus. Ne mažiau svarbu sužinoti, ar rimtais tyrimais pagrįsti įrodymai yra pritaikomi konkrečiam pacientui“, - sakė T. Beinortas.

1992 m. aprašoma nauja medicininė paradigma – įrodymais pagrįsta medicina, tai reiškia, kad mažinamas vadovavimasis intuicija, racionalizuojamas vadovavimasis gerai moksliškai atliktais tyrimais, dėl to kiekvienam gydytojui privalu mokėti interpretuoti mokslinius straipsnius, juos tinkamai taikyti savo pacientams.

„Tai buvo prieš 23 m. Kuo medicina rėmėsi prieš tai? Medicina rėmėsi ekspertų nuomone, tradicija, buvo šiokios tokios medicininių tyrimų užuomazgos, bet jie nebuvo gerai metodologiškai išvystyti“, - kalbėjo Įrodymais pagrįstos medicinos centro įkūrėjas T. Beinortas.

Tyrimo metodologija mirtinai svarbi

Pasak T. Beinorto, įrodymais pagrįsta medicina yra ir filosofijos dalis, kuri visgi turėtų būti nepamirštama kiekvieno gydytojo kasdienėje praktikoje.

„Mano istorija prasidėjo 2007 m. Onkologijos institute, kai buvau moksleivis. Vieną vasarą po 10 klasės mane priėmė į operacines valyti įrankius, padėti chirurgams. Jie operuodavo priešinę liauką, storosios žarnos vėžius. Buvau įžūlokas, todėl klausdavau, ar jie žino, kodėl tas vėžys išsivysto. Jie man atsakydavo, kad jiems svarbiausia yra gerai išpjauti. Tada aš nusprendžiau, kad pasimokysiu medicinos ir gal ką nors sužinosiu. Nuėjęs studijuoti medicinos, galvojau, kad jau būsiu supermenas – žinau visus mechanizmus, kaip vėžys išsivysto, kaip veikia įvairūs vaistai, kaip ląstelės lygmeniu veikia visokie procesai, ir galiu viską paaiškinti. Deja, trečią studijų savaitę išgirdau tokį atvejį, kuris man labai įsirėžė į atmintį. Yra toks vaistas Flecainide, jis veikia natrio kanalus. 1982 m. žurnale „The New England Journal of Medicine“ buvo aprašytas tyrimas, kuriame 10 pacientų po miokardo infarkto vartojo šį vaistą, o 10 pacientų gavo placebą. Vaistą vartojančių pacientams buvo stebimi geri rezultatai, todėl jo vartojimas tapo kasdiene praktika, jį vartojo visi pacientai Amerikoje ir Europoje nuo 1980 m. iki 1990 m. Lygiai po 10 metų tame pačiame žurnale aprašomas kitas tyrimas, tik į tyrimą jau įtraukta 1500 pacientų. Tyrimo metu lyginamas pacientų išgyvenamumas po 10 mėnesių vartojant Flecainide ir placebą. Iš 100 Flecainide gydytų žmonių mirė vidutiniškai 8,4; placebo grupėje - 3,5. Vadinasi, per 10 mėnesių Flecainide iš 100 gydytų žmonių papildomai užmušdavo 5 žmones. Tai tik vienas pavyzdys iš daugelio, kai nežinojimas tyrimo metodologijos privedė prie daugybės mirčių, sužalotų gyvenimų ir bendrai visuomenės progreso stabdymo“, - kalbėjo T. Beinortas.

Tikėjimo ekspertais pasekmės

Pasak T. Beinorto, yra labai aukšti profesiniai standartai tokiose profesijose kaip tiltų inžinerija ar aviacija, kai neteisingai priimti sprendimai sukelia daugybę nereikalingų žūčių.

 „Kodėl medicinoje, kur tiesiogiai dirbama su žmonių sveikata, gyvybėmis, neturime jokios metodologijos? Ar tie gydymai, kuriuos mes skiriame, iš tiesų, yra teisingi? Mes kartais gal per atlaidžiai žiūrime, kokia metodologija tas rezultatas yra pasiekiamas, gal kartais tiesiog vadovaujamasi ekspertų nuomone“, - įvardijo dar vieną įrodymais pagrįstos medicinos priešą T. Beinortas.

Pasak T. Beinorto, dabar jau medicinoje apstu įrodymų, kad vadovautis tam tikrais įsitikinimais ar ekspertais nėra teisinga.

„Pavyzdžiui, trepanacija (skylės pramušimas galvoje) Romos laikais, viduramžiais ir pastaraisiais 250 metų buvo taikomas įvairiems smegenų sutrikimams gydyti. Laikais, kai nebuvo antibiotikų, skylės pramušimas galvoje dažniausiai baigdavosi mirtimi. 1965 m. vienas olandų fotografas Bort Huges sau išsigręžė skylę galvoje sakydamas, kaip taip kraujotaka pagerėja į smegenis. Jis nemirė. 2000 m. Jutoje tokiu būdu bandyta gydyti depresiją, bet „gydytojai“ pasodinti į kalėjimą už žmogaus žalojimą. Tai gal ryškiausias tradicija paremtos medicinos pavyzdys“, - sakė T. Beinortas.

Ekspertine tradicija besiremiančios medicinos pavyzdžiu galima laikyti Steward‘ą Halsted‘ą. Jis vienas pirmųjų perpylė kraują, laikomas vienu iškiliausių visų laikų chirurgų, pirmasis pradėjo taikyti radikalią mastektomiją (krūties pašalinimą kaip kovos su vėžiu gydymą), įdiegė kokaino taikymą medicinoje. Deja, iki gyvenimo pabaigos buvo priklausomas nuo heroino ir kokaino.

„Jo pradėta diegti radikali mastektomija buvo labai groteskiška, moteriai būdavo nupjaunama visa krūtis, jo pasekėjai sakė, kad reikia pjauti kuo daugiau – šonkaulius, ranką. Moteris nemirdavo nuo operacijos, tačiau jų išvaizda būdavo labai sudarkoma. Radikalios mastektomijos praktika gyvavo beveik visą šimtmetį, iki 1975 m.; moterys, kurioms būdavo diagnozuojamas krūties vėžys, visos būdavo radikaliai operuojamos nepriklausomai nuo to, ar auglys būdavo didelis, ar mažas, ar išplitęs, ar ne. 1975 m. olandai galų gale nusprendė padaryti tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar moterys, kurios turi mažą auglį, gali sulaukti efektyvaus rezultato, jeigu auglys bus išpjautas lokaliai, o ne šalinant visą krūtį. Paaiškėjo, kad nėra jokio skirtumo. Šimtą metų buvo vadovaujamasi eksperto nuomone ir chirurgai, kurie tuo vadovavosi, ne iš blogų intencijų, bet žalojo milijonus moterų. Moksliniais tyrimais galime patobulinti savo praktiką, nes tikėjimas ekspertų nuomone nėra optimalus būdas priimti sprendimus medicinoje“, - kalbėjo T. Beinortas.

Skaityti ir analizuoti

Kalbėdamas jauniesiems Lietuvos gydytojams, T. Beinortas pabrėžė, jog būtina mokėti skaityti medicininę literatūrą, atliktus tyrimus ir gerai juos išanalizuoti.

„Kas yra įrodymais pagrįsta medicina? Tai individualizuota klinikinė patirtis, geriausi išoriniai įrodymai ir paciento vertybės bei norai. Noriu pabrėžti, kad tyrimų paieška turi būti neatsiejama nuo geros gydytojo praktikos. Vis prisimenu tokią populiarią kadaise Atkinsono dietą. Ji remiasi dideliu kiekiu baltymų kasdienėje mityboje. Tas gydytojas iš šios dietos susikrovė nemažą kapitalą. Žmonės lieknėjo ir kalbos netilo. Atlikus tyrimą su šios dietos besilaikančiais žmonėmis, išaiškėjo, kad tarp jų 30 proc. padidėjo mirtingumas. Lieknas ir negyvas... Todėl būtina vadovautis aukščiausio lygmens tyrimais“, - sakė T. Beinortas.

„Net nedidelės imties tyrimai yra geriau negu ekspertų nuomonės. Dažnai mokslinėje literatūroje galima rasti atvejo aprašų. Vadovautis savo praktikoje jais neverta, tačiau atvejo aprašai duoda pradžią kitiems klinikiniams tyrimams. Visada verta žiūrėti į tyrimo imtį, t.y. kiek žmonių dalyvavo tyrime, taip pat svarbu, kaip formuojamas tyrimo klausimas. Dar vienas dalykas, kurį turi žinoti praktikuojantis gydytojas ir analizuojantis tyrimą – tai dalyvavusiųjų amžius, rasė, gyvenamoji vieta. Šie faktoriai neretai duoda kardinaliai skirtingus tyrimų rezultatus. Yra dalykai, kurie iškraipo tyrimus, pavyzdžiui, tyrime dalyvavusio žmogaus gyvenimo būdas ar kitos ligos, kuriomis jis serga“, - kalbėjo vienas iš Įrodymais pagrįstos medicinos centro įkūrėjų Karolis Bauža.

Įrodymais pagrįstos medicinos centras veikia kaip informacinė bazė, su jos veikla ir turimais informacijos šaltiniais galima susipažinti www.mf.vu.lt/ipmc