Tikėjimas nėra vaistas nuo depresijos, bet gali suteikti jėgų kovojant su ja
Šiame interviu tėvas Wenceslao Vialis – Romos popiežiškojo Šventojo Kryžiaus universiteto psichologijos ir dvasinio gyvenimo profesorius apmąsto neseniai sau gyvybę atėmusio aktoriaus R. Williamso mirtį ir kovą su depresija. W. Vialis taip pat kalba apie tai, kas gali padėti kenčiantiesiems nuo šios negandos. W. Vialis svarsto, ar depresijos atvejų padaugėjimas gali būti sietinas su tikėjimo, o ypač santykio su Jėzumi trūkumu, su skirtingomis pamaldumo formomis bei geografine padėtimi. Kunigas psichologijos profesorius teigia, kad tikėjimas Dievu nėra vaistas nuo depresijos, bet gali padidinti vidinius resursus kovojant su ja.
Ką manote apie aktoriaus Robino Williamso mirtį bei jo kovą su depresija?
Remiantis spauda, atrodo, kad Robinas Williamsas nuo jaunystės kentė chronišką depresiją, šalia kurios neseniai prisidėjo dar ir Parkinsono liga. Tai – dvi ligos, kurios gali sukelti patologišką liūdesį, asmeninės laisvės ir atsakomybės suvokimo pokyčius. Nereikėtų pamiršti ir jo šeimyninio gyvenimo griūties, prasidėjusios nuo pastarojo tėvų skyrybų. Taip pat jo gyvenimo žaizda buvo alkoholis ir narkotikai.
Greta šios tragedijos, aš buvau priblokštas to, kaip apie visa tai kalbėjo žiniasklaida. Kai kurie televizijos kanalai, kaip antai, CNN ir BBC viešino daugybę detalių, išryškėjusių suradus aktoriaus kūną. Pagalvojau apie jo šeimą, jo draugus ir papildomą skausmą, kurį galėjo sukelti toks beprasmis knaisiojimasis po detales. Taip pat mąsčiau apie realybės neigimą – atrodo, kad apie mirtį kalbama daug: filmuose, televizijos naujienose, literatūroje. Tačiau visuomet miršta kiti. Romoje, prie įėjimo į Via Appia, kur pilna antkapių, esama užeigos, ant kurios durų parašyta: „Čia niekas nemiršta“.
Savo žemiškos egzistencijos baigtinumo suvokimas turėtų mums tapti kvietimu būti atsakingiems ir padėtų gyventi visaverčiai, tuo pat metu ruošiantis amžinybei. Žodis „atsakomybė“ kilęs iš veiksmažodžio „atsakyti“ – duoti atsakymą apie tai, ką esame padarę, kaip mes tai darėme ir kodėl. Savirealizacija nėra įmanoma be tvirtos atramos, esančios anapus mūsų, be pastangų gyventi teisingai. Kiekvienas turi ieškoti prasmės, pranokstančios trumpalaikę akimirką.
Ar šiandieniniai depresijos mastai gali būti siejami su tikėjimo praradimu?
Depresijos sąvoka aprėpia įvairius simptomus, taip pat ir daugybę skirtingų priežasčių. Teigiama, kad šiandien ji paliečia iki 15 procentų populiacijos. Atsakomybės praradimas tam tikru būdu koreliuoja su tikėjimo sumenkimu, tačiau galimi ir kiti veiksniai. Dažnai pamirštama, kad atsakas implikuoja „kažko“, kas jį gauna, buvimą. Tas „kažkas“ gali būti draugas, šeima, brangus žmogus. Jei trūksta palaikymo ar nepasitikima jais, kur kas lengviau atsiveria erdvė patologiniam liūdesiui.
Tikinčiajam tikėjimas Dievu nėra vaistas nuo depresijos, tačiau tai padidina resursus kovoti su ja, kadangi tikėjimas mums atveria aukštesniąją Būtį, kuriai mes duodame atsaką. Šiandien patiriama tapatybės krizė. Daugelis stengiasi užgesinti tikėjimo antgamte šviesą, kuri parodo mums, jog mes esame ribotos ir baigtinės būtybės. Taip pat esama daugelio tokių, kurie nori užgesinti proto šviesą, atskleidžiančią, kokie iš tiesų yra vyrai ir moterys, bei tarpasmenių santykių grožį. Šeima ir stabili santuoka atrodo tarsi filmas „Naktis muziejuje“ (kuriame vaidino R. Williamsas), o Holivudas taip pat dėl to nėra nekaltas, kaip yra pasakęs pats R. Williamsas. Mano nuomone, visa tai yra depresijos bei kitų psichikos ligų rizikos veiksniai.
Apibendrinant žmogus, kuris siekia artumo su Dievu, randa gyvenimo pilnatvę (visa ko prasmę, savirealizaciją ir t.t.) ir gali pasiekti didesnį stabilumą. Tačiau norėdamas išvengti tam tikrų depresijos formų tikintysis taip pat turi laikytis tam tikro režimo ir pusiausvyros – skirti laiko poilsiui ir pramogoms, tarnaudamas kitiems, kasdieninėje veikloje, draugystėje ir darbe. Tikėjimas nebūtinai pašalina asmenines savybes, kurios gali paskatinti depresiją, kaip antai perfekcionizmas ar obsesyvumas. Tačiau žinojimas, kad Dievas mus pažįsta geriau nei mes, padeda mums nugalėti žemos savivertės, nesaugumo, menko frustracijos toleravimo ar perdėtos atsakomybės jausmus, kurie pirmiausia griauna mūsų tapatybę.
Kalbant konkrečiau, ar depresijos padažnėjimas gali būti siejamas su santykio su Jėzumi žmogaus gyvenime stygium?
Gyvenimas be Kristaus tampa kur kas sunkiau suvokiamas. Jėzus yra vienintelis, kuris visiškai apreiškė žmogų žmogui, rašė Jonas Paulius II. Jis yra vienintelis, galintis atversti Apreiškimo knygą, su septyniais antspaudais, ir atstovauja būties su jos skausmo ir kančios našta paslapčiai. Todėl nestebina, kad atsitolinimas nuo Kristaus gali pagilinti depresijos simptomus, kadangi tampa sunkiau priimti tokios daugybės gyvenimo situacijų prasmingumą. Pavyzdžiui, esama keleto mokslinių straipsnių, atskleidžiančių sveikatos pagerėjimą, susijusį su religine praktika. Aišku, tam teigiamą įtaką daro ir priklausymas grupei, galimybei viskam suteikti prasmę ir t.t., tačiau taip pat pasitikėjimo santykis su Dievu, kuris tapo žmogumi ir girdi mus. Taip pat labai svarbus būdas, kaip mes išgyvename šį santykį. Dievas nėra nepermaldaujamas teisėjas, bet veikiau Tėvas, kuris mus myli ir sukūrė mus, kad galėtų dalintis su mumis savo dieviškąja laime danguje. Jis laukia tik laisvo mūsų atsako.
Tad kaipgi gali konkrečiai tikėjimas galėtų padėti kovoti su depresija?
Krikščionių tikėjimas taip pat atsižvelgia ir į žmogiškuosius veiksnius bei mokslo pažangą. Taigi, pirmasis patarimas žmogui, kenčiančiam nuo depresijos, būtų nueiti pas gerą gydytoją. Šiandien esama labai veiksmingų depresijos gydymo medikamentų bei psichoterapinių technikų. Vaistai veikia biologiniu lygmeniu, atkurdami balansą nepakeičiant mūsų mąstymo būdo. Psichoterapija – tai tarpasmenis santykis, teikiantis specializuotą profesionalią pagalbą. Paprastai geriausi rezultatai yra pasiekiami kombinuojant medikamentinį gydymą su psichoterapija. Labiausiai veiksmingos kognityvinės technikos, kurios padeda suvokti iškreiptą mąstymą ir klaidingas gyvenimo strategijas. Jos pernelyg nesigilina į mūsų pasąmonės gelmes, tačiau veikiau į sąmoningą mūsų minčių tėkmę.
Dvasiniu požiūriu, žmogus, sergantis depresija – kaip ir bet kuris kitas asmuo – neabejotinai ras pagalbą maldoje, susitikime su Jėzumi Eucharistijoje ir išpažintyje. Šis atleidimo sakramentas yra ypač svarbus visiems, kadangi gebėjimas atleisti ir atleidimo gavimas yra esminis brandos, taip pat ir emocinės pusiausvyros kertinis akmuo. Taigi, kaip sakė šv. Tomas, maldos „Tėve mūsų“ kartojimas, įsisąmoninant visus jos teiginius, taip pat ir penktąjį – atleisti tiems, kurie mus įskaudino, yra raktas į stabilumą.
Visuomet galima patarti žmogui, kankinamam depresijos, melstis. Tačiau negalima užmiršti, kad pati liga gali veikti santykį su malda, kuri gali atrodyti kaip sunki našta. Taip pat negalima manyti, kad malda privalėtų panaikinti depresijos simptomus arba kaltės bei sielvarto jausmus. Tikėjimas gali, kaip su tuo esu ne kartą susidūręs, įgalinti žmogų tarti: „Viešpatie, jei tu to nori, aš aukoju tau savo negalią. Su Tavimi aš galiu patirti džiaugsmą netgi skausme“. Tai paradoksas, sukurtas tikėjimo ir individualios patirties. Kai liga pasunkėdavo, esu taip pat girdėjęs sakant: „Vis dar gyvenu tik todėl, kad tikiu Dievą.“ Šiuo atveju galbūt ligonio būklė ir nepasikeitė, tačiau pasikeitė jo požiūris.
Pakalbėkime apie depresiją ir praktikuojančius tikinčiuosius bei nepraktikuojančius. Ar galėtumėte palyginti sergančiųjų depresija būklę, kurie teigia, jog yra giliai tikintys, bet nepraktikuojantys, ir tų, kurie ir giliai tiki, ir praktikuoja?
Man labai svarbu dar kartą pabrėžti, kad depresijos liga turi labai daug priežasčių, kurios netgi gali būti paveldėtos. Jūs manęs klausiate, ar giliai tikinčiam, bet nepraktikuojančiam žmogui yra didesnė depresijos rizika nei tikinčiam ir praktikuojančiam? Mano atsakymas būtų „taip“, tačiau privalu gerai suprasti ir depresijos priežastis. „Gilus tikėjimas“, kuris nėra praktikuojamas, nėra nuoseklus. Toks esminis nenuoseklumas, „dvigubas gyvenimas“ kur kas labiau destabilizuoja žmogų. Galbūt netikintis žmogus, nuoseklus netikintysis, mažiau rizikuoja susirgti depresija, nei tikintis, kuris nepraktikuoja savo tikėjimo. Žmogus, kuris tiki ir praktikuoja, žinoma nėra „paskiepytas“ nuo tokios daug priežasčių turinčios ligos kaip depresija. Tačiau parama, kurią jis gauna iš kitų tikinčiųjų ir mokymasis gyventi laimingą gyvenimą, gali padėti jos išvengti.
Ar geografinis regionas turi įtakos depresijos ir tikėjimo (netikėjimo) sąsajai?
Kalbant apie depresijos mastus galima pastebėti skirtumų skirtinguose geografiniuose regionuose. Šalyse, kuriose žiemos šaltos ir ilgos, kur mažiau dienos šviesos, depresijos atvejų pasitaiko daugiau. Taip pat daugiau depresija sergama ten, kur visuomenė patiria smurtą, persekiojimus ir rimtus socialinius bei ekonominius sunkumus. Tačiau nėra paprasta sudaryti aiškų šios ligos paplitimo žemėlapį, kadangi esama klasifikavimo neatitikimų tarp skirtingų šalių ir tiriamųjų grupių. Savižudybes, kurių priežastis ne visuomet yra depresija, yra lengviau suskaičiuoti, ir jos iš tiesų yra dažnesnės Šiaurės Europoje, Rusijoje, Kinijoje ir Japonijoje. Taip pat įdomus faktas, kad depresijos požymiai skiriasi ir priklausomai nuo kultūros, kurioje gyvena žmogus. Pavyzdžiui, depresyvūs kinų kilmės pacientai mažiau skundžiasi liūdesiu, o dažniau nuoboduliu, skausmais, nuovargiu bei kitais fiziniais negalavimais.
Vis dėlto norisi tikėti, kad kiekvienoje šalyje, kiekvienoje kultūroje bus dedamos pastangos, taip pat ir gydytojų, skatinant asmeninę atsakomybę, poreikį ir gebėjimą duoti sau atsakymą, kaip reikėtų gyventi ir kas yra tas gyvenimas. Galbūt taip depresijos mastai sumažėtų. Tai padėtų daugeliui žmonių suvokti, kad Dievas kuriantis filmą, yra asmuo, padedantis mums su džiaugsmu atlikti savo vaidmenį didžiojoje žmonijos istorijoje. Krikščioniškas tikėjimas ir viltis leidžia mums melsti, kad Robinas Williamsas, su savuoju humoro jausmu galėtų pažvelgti į mus iš dangaus ir galbūt pasakyti: „Labas rytas! Nusišypsokit, Dievas kuria jūsų filmą.“
Pagal Zenit.org parengė Jurga Žiugždienė
Susiję straipsniai
