Tikroji sensacija apie pedofilijos ir kraujomaišos legalizavimą
Gender sąvoka, Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris, homoseksualai, translyčiai žmonės, vaikų lytinis švietimas, pedofilija ir kraujomaiša – tai ne tik pastarojo meto aktualijos, bet ir temos sutilpusios į vieną straipsnį. „Bernardinai.lt“ paskelbtame Giedrės Širvinskienės tekste „Ar trinsime iš žodynų žodį „Mama“?“ jos visos atrodo neatsiejamos, viena iš kitos išplaukiančios. Skaitant susidaro įspūdis, kad jei šiandien patvirtinsime konvenciją dėl smurto prieš moteris, tai turbūt jau rytoj pas mus bus įteisinta pedofilija… Idant nesuabejotume, mums pateikiami konkretūs pavyzdžiai: štai Kanadoje jau atsirado iniciatyvų normalizuoti pedofiliją, o Danijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje norima legalizuoti kraujomaišą. Žinoma, kad daugeliui tokia perspektyva kelia siaubą. Man – taip pat.
Tačiau neketinu eiti Giedrės Širvinskienės keliu – kalbėti apie viską iš karto. Tokiu atveju reikėtų rašyti ne straipsnį, o knygą. Arba kalbėti paviršutiniškai. Įdomiau panagrinėti konkrečius pavyzdžius. Per psichologijos studijas Vilniaus universitete susidarė įprotis ieškoti pirminių šaltinių ir per juos, o ne per kitų interpretacijas susidaryti savo nuomonę.
Kaip Kanadoje bandė normalizuoti pedofiliją…
2011 metų vasario 14 d. Kanados parlamentarai, svarstydami baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su seksualine prievarta vaikų atžvilgiu, pasikvietė du ekspertus psichologus: dr. Vernoną Quinsey ir dr. Hubertą Van Gijseghemą (nuoroda). Kai oficialioje Kanados parlamento interneto svetainėje susiradau diskusijos stenogramą, pradėjau ją skaityti su išankstine neigiama nuostata – kiek nuprotėję turėtų būti psichologai, kad siūlytų normalizuoti pedofiliją? Tačiau nepaisant išankstinės nuostatos, su kiekvienu sakiniu augo mano pagarba ekspertams. Galiu tik pritariančiai linksėti vienam iš Kanados parlamentarų, kuris ekspertų išsakytas nuomones apibūdino taip: „Esu sužavėtas tuo, kaip jūs liudijote. Jūs buvote profesionalūs, atsargūs ir neišpūtėte to, ką sakėte. Mes dažnai matome, kaip liudytojai siekia tam tikrų savo interesų, ir tuomet jie nėra tokie atsargūs. Todėl aš dėkoju jums už tai“. Neišpūtė ekspertai, pasistengė kiti...
Taigi, ką pasakė ekspertai? Abiejų psichologų nuomone, tikri pedofilai yra sunkiai išgydomi. Jų seksualinis potraukis vaikams yra toks stiprus ir nepasiduodantis pastangoms jį pakeisti, kad jį galima pavadinti seksualine orientacija. Štai šiuos žodžius pasigavo vietiniai sensacijų medžiotojai, o per juos ir kitų šalių žiniasklaida. Tai, kad kai yra pakankamai daug žurnalistų, mokančių iš nieko padaryti sensaciją, nestebina. Stebina, kai skandalistų būryje pamatai šeimos vertybes ginančias organizacijas ir krikščionišką žiniasklaidą.
Bet grįžkime prie ekspertų liudijimo. Per visą savo liudijimą jie (taip pat ir parlamentarai) nepasakė nė vieno žodžio apie tai, kad pedofilija turėtų būti normalizuota. Atvirkščiai, abu kvietė neturėti iliuzijų, jog tokį potraukį turinčius žmones įmanoma pakeisti, todėl teisinė sistema ir visuomenė turi būti labai atsargi. Anot šių ekspertų, moksliniai tyrimai rodo, kad nėra terapinių programų, galinčių pakeisti tikrų pedofilų potraukį vaikams. Tačiau įmanoma jį sukontroliuoti. Dažnu atveju tai reikš daugelį metų izoliacijos nuo visuomenės. Dr. Hubertui Van Gijseghemui, matyt, pabodo aiškinti, jog jis ne kupranugaris, todėl savo interneto svetainėje (nuoroda) jis paskelbė: „Aš manau, kad pedofilija yra neabejotinai patologiškas potraukis, o šio potraukio realizavimas yra labai rimtas nusikaltimas“. Šiais žodžiais jis nepasakė nieko naujo – lygiai tą patį liudijo ir Kanados parlamento komiteto posėdyje.
Kaip Šveicarijoje bandė legalizuoti kraujomaišą…
Pabaigoje keletas minčių apie kraujomaišos legalizavimą Šveicarijoje. Deja, aš neturiu gebėjimo ir laiko įsigilinti iškart į šimtą temų ir išanalizuoti skirtingų šalių situaciją. Todėl domėjausi tik tuo, kaip kraujomaiša legalizuojama Šveicarijoje. Pasidomėjau. Ir sugalvojau skambią antraštę, kuri puikiai apibūdintų situaciją Lietuvoje: Šalyje, kurioje nekenčia homoseksualų, klesti kraujomaiša. Tik neskubėkite piktintis, kad parašiau nesąmonę. Ši antraštė būtų tiek pat teisinga, kiek ir Giedrės Širvinskienės skleidžiamas gandas apie ketinimus legalizuoti kraujomaišą Šveicarijoje. Kodėl? Pabandykite Lietuvos baudžiamajame kodekse surasti kraujomaišą (incestą). Nerasite. Tačiau rasite, kad bet kokie seksualiniai santykiai su vaiku yra griežtai baudžiami – nesvarbu, ar vaiku naudotųsi šeimos narys (kraujomaiša), ar svetimas. Tačiau suaugusiųjų kraujomaiša nėra draudžiama – kaip ir daugelyje Europos šalių. Šveicarija šiuo atveju išsiskiria tuo, kad tai viena iš nedaugelio šalių, kur, be draudimo turėti lytinius santykius su vaikais, yra dar ir atskirtas draudimas apie incestinius santykius. Šalyje buvo pradėta diskutuoti, ar šis draudimas nėra perteklinis, kai vaikai nuo išnaudojimo yra apsaugoti kitais įstatymais. Tai tiek to skandalo.
Jeigu visgi toks gandų skleidimas ir baubų kūrimas jums prie širdies (nes taip ginamos šeimos vertybes), tuomet, skaitytojau, nesipiktinkite sensacijų besivaikančia ir gandus skleidžiančia žiniasklaida.
Paulius Skruibis, psichologijos mokslų daktaras,
