Tinkama vaikų mityba – sveikatos pagrindas

Mokslininkų yra apskaičiuota, kad apie 10 procentų dėl ligų prarastų gyvenimo metų yra susiję su netinkama mityba. Todėl akivaizdu, kad mūsų sveikatai didelę įtaką daro maisto kokybė, saugumas ir mitybos įgūdžiai. Norint išsaugoti sveikatą bei ateityje turėti mažiau problemų, susijusių su netinkamu maitinimusi, mitybos įgūdžius būtina pradėti ugdyti jau vaikystėje.

Reklama

Tinkama mityba – nuo pat mažens

Mitybos specialistai pabrėžia, kad turėtume valgyti reguliariai – ne mažiau kaip tris kartus per dieną tuo pačiu laiku, turėtume rinktis maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Būtent tokie yra pagrindiniai sveikos mitybos principai, kuriuos būtina diegti jau vaikystėje, kadangi šiuo metu ir formuojasi pagrindiniai žmogaus įgūdžiai ir įpročiai. Be to, racionali mityba yra ypatingai reikšminga augančiam ir besivystančiam organizmui.

Visgi tyrimai rodo, kad vaikai retai valgo tuo pačiu metu, valgo per mažai kartų per dieną, dažnai praleidžia pusryčius, užkandžiauja bet kuriuo dienos metu, daugelis mėgsta stipriai saldinti arbatą, persivalgo, vartoja pusgaminius, geria per mažai skysčių, vartoja mažai daržovių, renkasi maistinės vertės neturinčius užkandžius.

Atkreipiamas dėmesys, kad nereguliarus valgymas kenkia sveikatai. Nustatyta, kad valgantys mažiau nei tris kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

Be to, nesaikingos ir neracionalios mitybos pasekmė yra antsvoris ir nutukimas, kurie vertinami kaip vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių labiausiai paplitusioms lėtinėms neinfekcinėms ligoms (hipertonijai, stenokardijai, miokardo infarktui, cukriniam diabetui, stuburo ir sąnarių patologijai ir kt.) atsirasti. Nepakankama ar netinkama vaikų mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Tuo tarpu sveika ir tinkama mityba lemia harmoningą vaiko augimą, fizinę ir protinę raidą, gebėjimą mokytis, darbingumą.

Maitinimo organizavimas ugdymo įstaigose  

Lietuvoje tinkama vaikų mityba darželiuose, mokyklose, socialinės globos įstaigose padeda rūpintis sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas, kuris nustato pagrindinius vaikų maitinimo organizavimo principus pagal sveikos mitybos rekomendacijas.

Šiame apraše nustatyta, kad pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc. (gali būti organizuojami abu šie maitinimai, tada jų bendras kaloringumas turi sudaryti 10–15 proc.), vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, jei tokie maitinimai numatyti valgiaraščiuose. Vaikams svarbu laikytis mitybos režimo ir valgyti reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

Svarbus ne tik maitinimosi reguliarumas, bet ir valgymo laikas. Minėtame apraše nurodoma, kad vaikus reikia maitinti ne rečiau kaip kas 3,5–4 val. – kad iki naujo maitinimo skrandis spėtų išsituštinti ir nebūtų išalkstama. Priešingu atveju vaikai suvalgo per daug, valgydami skuba, blogai sukramto maistą.

Laikantis nustatytų maitinimo valandų ir įpratus valgyti tuo pačiu metu ima gausiau skirtis virškinamųjų sulčių, atsiranda apetitas, noras valgyti, maistas geriau suvirškinamas. Svarbu įsidėmėti, kad vakarieniauti patartina ne mažiau kaip 2 val. prieš miegą. Iki valgymo rekomenduojamas pusvalandžio poilsis. Pastebėta, kad, nuvargus dėl fizinio ir emocinio krūvio, gali sumažėti skrandžio sulčių sekrecija.

Pusryčiai – ne tik gerai dienos pradžiai 

Vyresniems vaikams neretai paliekama patiems pasirūpinti pusryčiais ar pietumis, o tai lemia netinkamų įpročių formavimąsi – vaikai dažnai pusryčių pavalgyti nespėja, juos praleidžia. Sveikatos specialistai įspėja, kad pusryčių praleidimas gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.

Yra įrodyta, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Reguliarus pusryčių valgymas ne tik užtikrina tinkamą mikro (mineralų, vitaminų) ir makro (baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulinių medžiagų) maistingųjų medžiagų pasisavinimą, bet ir yra siejamas su pažangiu mokymusi, tinkamu psichosocialiniu elgesiu bei vaikų vystymusi.

Dar daugiau, pusryčių valgymas laikomas svarbiu sveiko gyvenimo rodikliu – padeda išlaikyti tinkamą kūno masės indeksą. Be to, per pusryčius organizmas pasisavina didesnę dalį mikro maistingųjų medžiagų negu per pietus, pavakarius ar vakarienę.

Yra įrodyta, kad kasdien pusryčiaujantys vaikai geriau mokosi, pasižymi geresne atmintimi, rečiau turi antsvorio nei jų bendraamžiai, kurie nepusryčiauja.

Kaip matyti, pusryčiai – vienas svarbiausių dienos valgių vaikams ir ypač paaugliams. Todėl labai svarbu nepalikti vaikų be priežiūros, atidžiai stebėti ūgtelėjusių vaikų ir paauglių mitybą, kad jau pačioje savarankiškesnio gyvenimo pradžioje būtų suformuoti teisingi valgymo įpročiai ir užkirstas kelias nutukimui bei kitoms sveikatos problemoms ateityje.

Eglė Gliaudytė,

Vilniaus visuomenės sveikatos centras