Trečdalio šulinių vanduo Lietuvoje kelia pavojų sveikatai

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau- NVSPL) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“. Jos metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami daugiau nei 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių. Akcijos metu išsityrusiems šulinio vandenį buvo įteikiamas šulinio pasas, kuriame nurodytos nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos vandenyje leistinos ribinės vertės bei rekomendacijos dėl vandens kokybės stebėsenos.      

Nacionalinės visuomenė sveikatos priežiūros laboratorijos vykdomos akcijos metu iš viso buvo surinkta 1076 vandens mėginiai: 968 - šulinio vandens mėginių bei 108 gręžinio vandens mėginiai. Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ amonio specifikuota vertė geriamajame vandenyje yra 0,50 mg/l, nitrato ribinė rodiklio vertė ne daugiau kaip 50 mg/l, o kūdikiams ir nėščiosioms iki 10 mg/l, nitrito - ne daugiau kaip 0,50 mg/l.

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų neatitiko 33,7 proc. akcijos metu pristatytų  šulinio bei gręžinio vandens mėginių. Vilniaus apskrityje ištirti 184 vandens mėginiai, iš kurių 32 proc. neatitiko geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų – azoto grupės cheminiai junginiai viršijo leistinas normas. 38,5 proc. Alytuje surinktų vandens mėginių neatitiko HN reikalavimo, Lazdijuose – 50 proc., Druskininkuose – 32,60 proc., Varėnoje – 40 proc., Utenoje – 12 proc.  Tyrimų analizė rodo, kad Vilniaus apskrityje didžiausia viršyta leistina nitratų koncentracija buvo rasta Vilniaus rajone - 306 mg/l, Varėnoje - 267 mg/l bei Druskininkuose – 137 mg/l. Vilniaus rajone taipogi  rasta didžiausia amonio viršyta leistina koncentracija – 3,28 mg/l lyginant su visais Vilniaus apskrityje ištirtais vandens  mėginiais. Kauno apskrityje ištirti 193 vandens mėginiai, iš jų 34 proc. viršijo azoto grupės cheminių junginių leistinas normas. Prienų rajone 53 proc. surinktų vandens mėginių viršijo leistiną higienos normą. Panašios tendencijos stebimos ir Marijampolės rajone (53,2 proc.).

Lyginant Kauno apskrityje ištirtų vandens mėginių rezultatus, nustatyta, kad Marijampolės rajone yra didžiausia viršyta nitratų koncentracija vandenyje – 333 mg/l, tačiau didžiausia amonio viršyta koncentracija vandenyje (10,3 mg/l) – Kauno rajone. Klaipėdos apskrityje surinktuose vandens mėginiuose rasta mažiausiai neatitikimų pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003. Ištirti 275 vandens mėginiai, iš jų 22 proc. neatitiko reikalavimų. Klaipėdos apskrities mastu, Šilutės rajone nustatyta didžiausia viršyta leistina nitratų koncentracija vandenyje - 325 mg/l. Nitritų didžiausia viršyta leistina koncentracija nustatyta Mažeikių rajone (7,22 mg/l).

Šiaulių apskrityje ištirtas 231 vandens mėginys. Net 44 proc. mėginių viršija azoto grupės junginių leistiną ribinę normą. Šiaulių apskrityje paskelbtuose mėginių surinkimo punktuose didžiausias susidomėjimas buvo stebimas Joniškyje. Šiame mieste pristatytuose vandens mėginiuose nustatyta didžiausia viršyta leistina nitratų (436 mg/l), nitritų (1,45 mg/l) bei amonio (11,7 mg/l) koncentracija. Panevėžio apskrityje akcijos metu NVSPL ištyrė 193 vandens mėginius. Atlikus tyrimus nustatyta, kad  40 proc. visų mėginių viršija ribinio rodiklio vertę. Panevėžio apskrityje didžiausias susidomėjimas buvo stebimas Biržuose. Šiame mieste surinkti 62 vandens mėginiai, iš kurių daugiau nei pusė (55 proc.) viršija ribines normas. Taip pat nustatyta didžiausia viršyta leistina nitritų koncentracija (7,26mg/l) visoje Panevėžio apskrityje. Šioje apskrityje (Pasvalyje) rasta didžiausia viršyta leistina nitratų koncentracija (444 mg/l) lyginant su visais akcijos metu į NVSPL pristatytais mėginiais iš daugiau nei 50-ies Lietuvos miestų bei miestelių.

Vandens užterštumas azoto grupės cheminiais junginiai nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybė priklauso nuo žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, tinkamo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, įrengimo bei priežiūros. Šulinys turi būti uždengtas sandariu dangčiu, o virš jo padarytas stogelis kritulių nutekėjimui. Jeigu gruntas yra teršiamas, tuomet paviršinė tarša nuplaunama į gruntinį vandenį, todėl vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (iš lauko tualetų, fekalinių vandenų kaupimo duobių) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas nitratais, nitritais, amoniu ir mikroorganizmais, todėl būtina parinkti tinkamą vietą šuliniui.

Gyventojai pagal teisės aktus turi patys rūpintis vandens, gaunamo individualiai, sauga ir kokybe, todėl rekomenduojame šulinio ar negilaus gręžinio vandenį tirti bent du kartus per metus: rudenį bei pavasarį.

vlmedicina.lt