Tulžies pūslės akmenys ir polipai: ar reikalinga operacija?(1)

Apie 15 proc. Lietuvos gyventojų serga tulžies pūslės akmenlige. Per metus atliekama apie 15 tūkst. tulžies pūslės operacijų. Tačiau kartais ši operacija atliekama pernelyg skubotai, ir simptomai, kankinę žmogų iki operacijos, išlieka. Kodėl taip atsitinka, pakalbėjome su Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėju dr. Algirdu Šlepavičiumi.

Reklama

Kokią funkciją organizme atlieka tulžies pūslė? Ar jūsų pacientai, kuriems pašalinama tulžies pūslė, visada supranta, kokia operacija jiems bus padaryta?

Tulžies pūslė yra toks rezervuaras, kuriame kaupiasi tulžis. Valgio metu susidirginus receptoriams, tulžies pūslė susitraukia ir tulžis patenka į dvylikapirštę žarną bei virškinimo traktą ir padeda virškinti maistą, ypač riebalus.

Tulžies pūslė gali būti apie 6 cm skersmens, kai susitraukia – iki 3 cm. Jei yra diskinezija, atonija ar akmuo užkimšęs tulžies lataką, pūslė gali padidėti ir iki 15-20 cm.

Pacientai, atvykę operuotis, dažnai nesupranta, kas yra ta tulžies pūslė ir kas bus atliekama. Jie sako: „Noriu išsioperuoti tulžį“. O juk tulžis yra skystis, kuris gaminasi kepenyse, jos operuoti negalime. O tulžies pūslę išimti galime.

Jei pašalinama tulžies pūslė, kepenys vis tiek išskiria tulžį ir ji dalyvauja virškinimo procese. Tai gal pūslės funkcija nėra labai svarbi?

Pašalinus pūslę, tulžis, kurią gamina kepenys, nuolat patenka į virškinimo traktą. Nėra taip, kad netekus pūslės tulžis nustotų tekėti.

Tulžies pūslė yra reikalinga – viskas, kas Dievo duota, reikalinga. Bet pūslės pašalinimas nėra tragedija.

Po operacijos neporcijinis tulžies išmetimas į virškinimo traktą valgant, ištisinis jos tekėjimas nepagerina virškinimo. Maistas geriau suskaidomas, kai iš karto išskiriama daug tulžies.

Dažniausiai tulžies pūslė šalinama dėl akmenligės. Kuriais atvejais operacija reikalinga, o kuriais - ne?

Iš viso Lietuvoje per metus padaroma apie 15 tūkst. tulžies pūslės operacijų. Pagrindinė priežastis - akmenys. Statistika skelbia, kad apie 15 proc. Lietuvos gyventojų turi tulžies pūslės akmenligę. Dauguma, kuriems nepadaromas ultragarsinis tyrimas, net nežino, kad turi tuos akmenis. O kai operacija atliekama tiems, kurie nieko nejaučia, po to savijauta gali pablogėti. Todėl reikia vadovautis kompetentingų pasaulio organizacijų rekomendacijomis ir operuoti tik tuos, kuriems būna priepuoliai, kurie jaučia pykinimą, pilvo pūtimą ir pan. Jei simptomų žmogus nejaučia, jis gali ramiai gyventi ir nesirūpinti - didelė tikimybė, kad jis ramiai nugyvens gyvenimą be vaistų ir operacijos.

Išimtis yra tam tikros tautos: tam tikrų Amerikos indėnų genčių, Čilės gyventojams tulžies akmenys gaminasi sparčiai ir jiems dėl to vystosi sudėtingos komplikacijos. Akmenys patenka į tulžies latakus, užkemša juos, todėl net jauniems žmonėms ten įprasta tulžies pūslės akmenis šalinti, nors jie skausmo, priepuolių ar virškinimo sutrikimų dar nejaučia.

Nustatyta, kad tie, kurie serga tulžies pūslės akmenlige, dažniau suserga tulžies pūslės vėžiu. Tikimybę susirgti vėžiu iš 200 ligonių, sergančių akmenlige, turi vienas per 5 metus. O tulžies pūslės šalinimo operacija nėra lengva ir negarantuoja, kad nebus komplikacijų. Pasaulio mastu nustatyta 0,2-0,4 proc. tikimybė pažeisti bendrą tulžies lataką, o jo pažeidimas - labai sunki komplikacija. Net sutvarkius pažeistą vietą latakuose dažniausiai vystosi randėjimo procesas ir uždegimai, kai kuriais atvejais - ir cirozė. Kartais tenka net transplantuoti kepenis. Dėl to reikia gerai pasverti, ar tikrai ta operacija reikalinga.

Kodėl būtina išoperuoti pačią pūslę, o ne išimti vien akmenukus?

Todėl, kad akmenų susidarymo tulžies pūslėje priežastis – medžiagų apykaitos sutrikimas. To sutrikimo operacijos metu nepanaikiname. Jei pašalinsime vien akmenis, o pūslę paliksime - medžiagų apykaitos sutrikimas liks ir akmenys iš naujo užaugs. Tada vėl turėsime operuoti.

Kokį pavojų kelia tulžies pūslėje susidarantys polipai?

Polipai yra priešvėžinis susirgimas. Kartais ultragarsu sunku atskirti, ar matomas polipas, ar akmenukas, kuriame nėra kalcio druskų, nes tokie akmenukai būna minkšti. Jei tai tikrai polipai, juos būtina šalinti. Mat tulžies pūslės vėžio prognozės nėra geros. Jis paprastai vėlai nustatomas ir dažniausiai būna peraugęs kepenų vartų kraujagysles ir tada nelabai kuo begalima padėti.

Jei polipai 0,2-0,3 cm dydžio, galima juos kurį laiką stebėti, ar nedidėja. Jei jau polipas aiškus, didėjantis, tada būtina operacija.

Kokios yra tulžies pūslės akmenų bei polipų susidarymo priežastys?

Akmenys tulžies pūslėje susidaro dėl medžiagų apykaitos sutrikimo kepenyse, dėl genetinio polinkio jiems susidaryti. Dažniau akmenligė būdinga ir ligoniams, persirgusiems hepatitais B ir C, valgantiems riebų maistą, nutukusiems.

O polipai gali susidaryti visame virškinimo trakte – stemplėje, skrandyje, plonajame ir storajame žarnyne. Kodėl jie susidaro, nėra tiksliai nustatyta, greičiausiai dėl tam tikrų ląstelių dauginimosi sutrikimų. Polipai dažniausiai vystosi vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip atliekama tulžies pūslės pašalinimo operacija?

Operacija atliekama laparoskopiniu būdu. Atvira operacija atliekama retai – nebent ligoniui kelias dienas užsitęsęs ūmus uždegimas, pilve apčiuopiamas didelis guzas ir laparoskopu sunku būtų operuoti.

Jei laparoskopinė operacija atlikta sklandžiai, be komplikacijų, jau kitą dieną žmogų paleidžiame į namus. Paprastai jis jau jaučiasi gerai, gulėti ilgai nereikia.

Bet jei chirurgai operacijos metu aptinka kraujagyslių, tulžies latakų anomalijas, dėl jų pažeistą bendrą tulžies lataką ar kepenų kraujagysles, - tuomet ta lengva operacija tampa labai sudėtinga ir kartais vystosi mirtinos komplikacijos.

Operacija, jei nėra ūmaus uždegimo, paprastai užtrunka 45-50 minučių. Esant uždegimui gali užsitęsti iki 1,5 valandos.

Pirmas dienas po operacijos pacientas turi laikytis dietos - nevalgyti maisto, kuris gali pūsti pilvą: vynuogių, kriaušių, keptų, rūkytų, riebių produktų. Po 3-4 savaičių žmogus jau gali grįžti prie įprastos mitybos.

Kartais žmonės po operacijos skundžiasi: va, išoperavo, o man vis tiek blogai...

Po operacijos žmogus gali jaustis blogiau dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, jei operuojamas žmogus, dar nejaučiantis jokių simptomų, jis gali blogiau jaustis dėl to, kad jam pašalintas sveikas organas. Arba būna, kad pacientas skundžiasi viršutinės pilvo dalies skausmu, o echoskopijos metu tulžies pūslėje randami akmenys ir jis, neatlikus daugiau jokių kitų tyrimų, operuojamas. Po operacijos, jei skausmas lieka, pradedama ieškoti priežasties ir diagnozuojama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Vadinasi, tokiu atveju operacija buvo atlikta be reikalo, nes skausmus sukėlė ne akmenys. Todėl prieš operaciją, jei ligos eiga lėtinė, nėra priepuolio, pacientą reikėtų gerai ištirti, atlikti gastrofibroskopiją, kad būtų įsitikinta, jog jis neserga opalige, skrandyje nėra erozijų. Skausmai esant šiems negalavimams praeis skyrus vaistų.

Kita galima priežastis - postcholecistominis sindromas, į kurio sąvoką įeina daug dalykų, sakykim, tulžies pūslės latakėlyje, kuris jungiasi su bendruoju tulžies lataku, galėjo likti akmenų. Tas akmuo gali dar daugiau dirginti nei prieš operaciją. Gali būti akmenų pačiuose tulžies latakuose - žmogui po operacijos nebus lengviau, nes tie akmenys migruoja ir sukelia skausmus.

Pasitaiko ir taip, kad operuojant pro susidariusią skylutę akmenys išbyra į pilvo ertmę. Juos turime visus surinkti, bet kartais jų pilve lieka ir tai sukelia neigiamų pasekmių.

Koks būtų jūsų patarimas pacientams, kurie nori gyventi sveikai ir neatsidurti ant operacinio stalo?

Negaliu duoti konkretaus patarimo, kad jei ką nors valgysi arba ko nors nevalgysi, tulžies pūslės akmenlige nesusirgsi. Gyvenkime visavertį gyvenimą, valgykime tai, kas patinka, bet maistu nepiktnaudžiaukime. Gerkime kuo daugiau vandens, apie 2-3 litrus per dieną, ypač vasarą. Vandens nebuvimas organizme visas medžiagas sukoncentruoja, o iš kai kurių jų susidaro akmenukai. Taigi geriausia ligos prevencija - pakankamas skysčių vartojimas.