Turėti dantis ar mašiną – šių dienų paauglių ateities dilema

Užpernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo skirta daugiau nei pusantro milijono litų vaikų iki 18 metų dantims protezuoti. 2009 m. patvirtinta tvarka kompensuoti vaikų dantų protezavimo paslaugas. Per metus dantys būna protezuoti šiek tiek mažiau nei tūkstančiui paauglių. Jau ketverius metus privačiose gydymo įstaigose besilankantis jaunimas nepaliauja šokiruoti odontologų. Jie vis dažniau kelia retorinį klausimą – ar tai normalu, kai protezuojami dantys 13-mečiui? Kai kurie medikai kategoriški - jie teigia, kad saldumynai ir kava pavers šiuolaikinius paauglius bedančių karta.

Reklama

Kalta mityba ir burnos higiena

Odontologijos klinikos „Ovidenta“ bendrosios praktikos gydytojas odontologas Audrius Čaplikas kasdien protezuoja dantis 13-15 metų vaikams. Jis sako, kad dabar tai jau virsta rutina, nors dar prieš gerus dvidešimt metų paaugliams dantys nebuvo protezuojami.

„Manau, tai viena aktualiausių šių dienų medicinos problemų – vaikų ir paauglių dantų priežiūra. Mes matome, kaip tie dantys atrodo. Ir drąsiai galiu pasakyti, tai yra tragedija“, - sako gydytojas A. Čaplikas.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2012 m. 38-iems proc. vaikų iki 18 metų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba, iš viso tai sudarė 660 tūkst. paslaugų ir valstybei kainavo beveik 25 milijonus litų. Kas antram vaikui taisomi dantys, nors kasmet skiriami beveik 2 mln. litų dantų padengimui silantais.

Kodėl taip genda vaikų ir paauglių dantys? Medikai įvardija dvi priežastis – mityba ir tėvų nulemti paauglių dantų priežiūros įpročiai. Tiksliau, tų įpročių nebuvimas.

Kai dantys pradedami taisyti dar paauglystėje, toks žmogus, tikėtina, bus nuolatiniu pacientu. „Valstybė, finansuodama protezavimo paslaugas paaugliams, atkreipia dėmesį į problemos pasekmes. Labiau vertėtų skirti dėmesį profilaktikai, visuomenės informavimui apie dantų higienos svarbą“, - įsitikinusi „Ovidenta“ gydytoja odontologė Marija Jagminaitė.

Mitybos įpročiai

A. Čaplikas sako, jog šiuolaikinių paauglių mityba yra visiškai kitokia nei prieš porą dešimčių metų. „Dabar saldumynų pasirinkimas beribis, maistas apdirbtas, prikimštas angliavandenių, o cukrus yra didžiausias priešas dantims. Pyragėliai, saldainiai aplimpa dantį ir ima ardyti dantų emalį. Įpročio po bet kokio valgio prasiskalauti burną irgi neturime. Skandinavijoje tai labai akcentuojama, jei įprastume ir mes, tikrai būtų mažiau sugedusių dantų. Daržovių jaunimas nemėgsta, o daržovės galėtų puikiai nuvalyti dantis. Apsinešus dantims, burnoje sukuriama rūgštinė terpė. Suaktyvėja angliavandeniais mintančios bakterijos, jos ima išskirti tam tikrą rūgštį ir prasideda dantų gedimo procesas. Kai kasdien yra valgomi saldumynai, traškučiai, geriami saldūs gėrimai ir vyksta toks nuolatinis kramsnojimas, dantys nuolat yra veikiami tų rūgščių“, - sako gydytojas odontologas.

Kramtomoji guma, cigaretės ir kava

Paauglių itin mėgstama kramtomoji guma gali iš dalies išspręsti apnašų kontrolės problemą. Po valgio kramtoma guma padeda burnoje palaikyti normalią rūgštinę terpę. Tačiau, pasak gydytojo odontologo, sukuria kitą problemą – nuolatinis gumos žiaumojimas suteikia papildomą krūvį žandikaulio sąnariui.

„Taip nutinka, kai guma kramtoma visą dieną. Pagal medikų rekomendacijas, reikėtų pakramtyti kelias minutes ir spjauti. Priešingu atveju ima dilti sąnariai“, - sako „Ovidentos“ gydytojas.

Šiuo metu populiarumo viršūnę pasiekė mažos kavinukės, prekiaujančios įvairių rūšių kava ir saldumynais. Prieš keletą metų jos pradėjo orientuotis į paauglius ir tos vietos virto jaunimo susibūrimo centrais. Šiais laikais paaugliai išgeria kavos daug daugiau nei ankstesnės kartos.

„Jaunimo pamėgtos kavos būna su įvairiais saldžiais priedais. Nuolatinis siurbčiojimas (nes taip madinga) palaiko pakitusį burnos pH, prasideda rūgščių aktyvėjimas. Be to, keičiasi dantų spalva, prie spalvos pokyčio prisideda ir kitas žalingas įprotis – rūkymas. Vystosi parodontozė, ima klibėti dantys. Kai kuriems pamačius dantų spalvos pokyčius kyla kvailos mintys balintis dantis. Vaikams iki 18-os metų jokiu būdu negalima to daryti“, - sako gydytoja odontologė M. Jagminaitė.

Valytis dantis tingi

Pasak gydytojo A. Čapliko, dauguma paauglių tingi valytis dantis, nes paprasčiausiai neturi tokio įpročio.

„Pradėjus kasdien valytis dantis, susiformuoja įprotis valyti ryte ir vakare. Ypač svarbu valytis dantis vakare, nes naktį bakterijos ypač aktyvios. Įprotis susiformuotų, jei vaikai matytų, kaip eina valytis dantų tėvai. Jei tai būtų daroma nuo mažų dienų, nuo pirmojo dantuko, tada formuotųsi įprotis. Tačiau jei tėvai nieko nedaro ir nesako, vaikai tikrai neis valytis dantų“, - sako gydytojas.

Yra nemažai burnos ir dantų higienos priemonių. Pasak gydytojo, paaugliui pakaktų dantų pastos. „Jei dantys nėra kreivi, užtektų šepetėlio, dantų pastos ir valytis du kartus per dieną. Skalavimo skystis, vieno danties šepetėlis, tarpdančių siūlai – tai jau papildomos priemonės. Visgi svarbiausia yra valymo judesiai, kruopštumas pasiekiant visus paviršius su dantų šepetėliu“, - sako gydytojas.

Kabės ir breketai

Dažnas paauglys nešioja kabes ar breketus, kurie tiesina dantis ir koreguoja sąkandį. Vadinamoji ortodontija gali pasiūlyti daug sprendimų – plokšteles, breketus, kabes.

„Gydytojas, sprendžiantis, ar dėti vaikui kabes ir breketus, turi įvertinti jo burnos priežiūros įpročius. Šiuo atveju labai nesunkiai galima viena taisant kitkam pakenkti. Bet ko pridėjimas prie danties yra jo žalojimas. Tačiau jei dantys gerai valomi, žalingas poveikis bus minimalus. Jei vaikas turi breketus ir neprisižiūri dantų, jie greitai sugenda ir net prireikia protezuoti. Kartais tenka anksčiau laiko nuimti breketus, nes dantys aplink juos būna labai pažeisti karieso. Tada turim precedentą, kai žmonės sako, jog breketai sugadino dantis. Ne breketai sugadino dantis, tiesiog jie nebuvo valomi“, - sako gydytojas.

Medikas sako, jog kartais jie turi priimti sprendimą palikti vaiką su kreivesniais dantimis ir jų netiesinti, jei aiškiai matoma, kad vaikas dantų nesivalo.

Gedimų amplitudė

„Paaugliams statome vadinamuosius tiltus, dažnai dedam vainikėlius, implantai jau irgi ne kartą dėti 18-mečiams“, - sako gydytojas A. Čaplikas. Pasak odontologės M. Jagminaitės, vis rečiau pasitaiko išvysti paauglį su sveikais dantimis.

„Tada tėvų klausiame, kaip jie gyvena, kaip maitinasi, kad galėtume tai perduoti kitiems tėvams. Tai iš tikrųjų, jau yra retenybė. Pavyzdžiui, neseniai baigėme protezuoti dantis 11-mečiui. Jo dantys buvo supuvę iki šaknų. Šeštais gyvenimo metais išdygsta pagrindiniai dantys, jo atveju vos per penkerius metus jie buvo visiškai sugadinti“, - sako gydytojas.

Medikai prisiminė ne vieną atvejį iš savo praktikos, kai sulaukus 18-os jau buvo dedamas implantas. Su implantu galima nugyventi apie 10 metų (tokiam laikui duodama ir garantija), jei žmogus prisižiūri, jei jis įdėtas gerai. Vadinasi, iki gyvenimo pabaigos implantą gali tekti keisti apie penkis kartus.

Burnos higiena

Pasak medikės M. Jagminaitės, paaugliams atliekama profesionali burnos higiena irgi nėra normalus dalykas. „Turime pasitelkę aparatus valyti dantų apnašas, nes jie patys nenusivalo. Vaikui iki 18-os metų nereikėtų to daryti, bet darome, nes nėra kitos išeities“, - gūžteli pečiais medikė.

Ji sako, jog mato labai daug skylėtų dantų ir karieso pobūdis leidžia įtarti, kokiu maistu piktnaudžiauja vaikas. „Pavyzdžiui, traškučiai su saldžiaisiais gėrimais duoda tokius žiedinius kariesus aplink danties kaklelį. Labai greitai gedimas nukeliauja iki danties šaknies. Tokio danties jau negalime plombuoti, belieka jį šlifuoti ir protezuoti. Tai yra itin sunki situacija, kai mes jau nebeturime priemonių, kaip išsaugoti dantį“, - sako gydytoja.

Kalti tėvai

Ji prisiminė vieną jauną pacientą, kuris, kol buvo tvarkomi dantys, lankydavosi kartą per savaitę, tuomet jo dantų būklė buvo nebloga. Gydytoja juokiasi, gal jį mobilizavo tai, jog eina pas gydytoją, tad dantis jis valydavosi dažnai. „Atėjo tas paauglys po pusmečio ir aš matau labai suprastėjusią būklę – nauji kariesai, pilna apnašų, akmenų. Vos išdygo jam protiniai dantys, jau jie sugedę. Vieną dantį turi suprotezuotą. Jis prisipažino, kad visai nesivalo dantų. Paklausėme, kodėl. Sako, kad dažniausiai pamiršta. Jei pamiršta, vadinasi, neturi įpročio“, - sako medikė.

Ji mano, jog tėvai yra labiausiai kalti, jei jų vaikų dantys yra prastos būklės. Ji prisiminė 16-metį paauglį, kuris nesivalė dantų. Gydytoja stengėsi suvokti jo vakaro įpročius, kad galėtų juose atrasti vietos dantų valymui. Pasirodo, paauglys dar prieš miegą porą kartų eidavo pavalgyti.

„Tai dar vienas žalingas įprotis – valgyti prieš pat miegą. Antras - nesivalius dantų eiti miegoti. Švedijoje tokie tėvai jau būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už vaikų nepriežiūrą. Mūsų šalyje reikėtų galvoti apie kokias nors sankcijas tėvams, gal pamokas jiems, nors dėl pastarųjų abejoju – nejaugi suaugusieji nesuvokia, kodėl vaikui reikia valytis dantis?“ – retoriškai klausė medikė.

Bedančių karta

Gydytojas A. Čaplikas perspėja, jog nesižavėtume odontologinėmis galimybėmis, manydami, kad medikai padės esant ir blogiausiai būklei.

„Implantai virsta naujomis problemomis. Jie irgi kaupia apnašas, jei nevalomi dantys, gali prasidėti dantenų uždegimas, tirpsta kaulas, aplink implantą išsivysto parodontozė. Problemos prasideda, kai dantis sugenda, tačiau jį implantavus atsiranda naujos. Ir tos naujos vis tiek reikalauja geros dantų priežiūros“, - sako medikas.

Gydytojas A. Čaplikas bando motyvuoti savo pacientus kalbėdamas apie jų būsimas išlaidas. „Dabar už juos moka tėvai, valstybė kompensuoja protezavimo išlaidas. Tačiau po 18-os jam pačiam teks už tai mokėti. Vienam vaikinui ir sakau: sulauksi 35-erių ir spręsi dilemą – turėti dantis ar mašiną“, - sako gydytojas.