Tymai neaplenkė Marijampolės

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pabrėžia, kad tymai – liga, galinti lengvai plisti tarptautinių masinių renginių metu. Dėl pastaruoju metu kai kuriose šalyse besitęsiančių tymų ligos protrūkių, šios infekcijos gali padaugėti per Europos krepšinio čempionatą į Lietuvą plūstelėjus užsienio sirgaliams. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos regiono biuro, per pirmąjį š. m. pusmetį 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių užregistruota daugiau nei 20 tūkstančių tymų atvejų. Daugiausia sirgo Prancūzijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Italijoje ir Vokietijoje.

 Marijampolės apskrityje susirgimų tymais nebuvo registruota nuo 2002 metų. 2011 metų gegužės - birželio mėn. buvo užregistruoti 6 pavieniaisusirgimai tymais suaugusiųjų asmenų tarpe (20-29 m. amžiaus -1, 30-39 m. amžiaus - 1, 40-49 m. amžiaus -3, 50 m. ir vyresni- 1). Kadangi tymai ėmė plisti tarp suaugusių asmenų, galima daryti prielaidą, kad priežastis gali būti žemesnis visuomenės imuniteto lygis, imlių sukėlėjams asmenų skaičiaus didėjimas.

 Iš 6 sirgusiųjų 2 ligoniai 7-23 d. laikotarpyje iki išbėrimo buvo išvykę į užsienį (Airiją, Vokietiją). Nė vienas iš susirgusiųjų nenurodė kontakto su tymais sergančiu žmogumi. Visiems ligoniams buvo nustatytos  komplikacijos: vienam iš jų – sunkus plaučių uždegimas. Trys ligoniai nebuvo skiepyti nuo tymų, o trims atlikta vakcinacija: dviems ligoniams – vieną kartą, vienam – du kartus.

 Pavojinga liga.Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Palyginti neseniai tymai buvo laikomi viena iš ,,privalomų“vaikų infekciniųligų, nes visi vaikaijais persirgdavo. Tačiau ši liga buvo ir viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių: iki pradedant plataus masto tymų skiepijimo programas, pasaulyje nuo tymų kismet mirdavo 6-8 milijonai sirgusiųjų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tymai ir šiandien tebėra pagrindinė  mirčių priežastis tarp visų skiepijimais valdomų ligų. Šia  liga vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Pavieniai tymų atvejai kyla, kai tymų virusas įvežamas iš kitų šalių, bet esant geram vsuomenės imuniteto lygiui, susirgimų tarp asmenų, kontaktavusių su ligoniu, nekyla. Neretai tymų protrūkiai  susidaro dėl grupės asmenų, nepasiskiepijusių tymų vakcina, kurie, pvz., renginių metu susiduria suinfekcijos šaltiniu. Po dviejų vakcinos dozių žmogui turėtų susiformuoti ilgalaikis imunitetas. Tačiau yra dalis žmonių, kurie „neatsako“ į vakciną

Sukėlėjas. Tymų sukėlėjas (virusas) mažai atsparus išorinėje aplinkoje – labai jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių pastatų viduje, jie plinta oro srautais: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan.

 Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymų virusai su oro lašeliais patenka į nosiaryklę ir įsiskverbia į epitelio ląsteles, greitai patenka į limfmazgius. Jei užsikrėtęs asmuo yra atsparus tymams, turi antikūnus prieš sukėlėjus (asmuo persirgęs arba skiepytas ), šie antikūnai neutralizuoja tymų sukėlėjus ir žmogus nesuserga. Nesant imuniteto, tymų virusai patenka į kraują, žmogui dar nejaučiant ligos požymių jie dauginasi ir infekuoja įvairius užsikrėtusiojo audinius (limfmazgius, odą, inkstus, kepenis,žarnyną). Inkubacinio periodo pabaigoje virusų būna nosiaryklėje, iš infekuotojo jie išsiskiria su seilių lašeliais, todėltoks asmuo tampa pavojingas aplinkiniams.

 Ligos požymiai. Tymų inkubacinis periodas (laikotarpis  nuo sukėlėjų patekimo į organizmą  ligos požymių pasireiškimo) trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – plaučių, gerklų, ausies uždegimai.

 Profilaktika

1. Skiepai. Tymų vakcina - gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Gyva tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (toliau – MMR) rekomenduojama visiems asmenims, neturintiems imuniteto šiai ligai ir neturintiems kontraindikacijų vakcinai. Viena vakcinos dozė imliems individams suformuoja imunitetą 94 - 98 proc., galbūt visam gyvenimui. Antra vakcinos dozė imuniteto lygį pakelia iki 99 proc. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pirmoji skiepų dozė įskiepijama 15-16 mėn. amžiaus vaikams, antroji – sulaukus 6-7 metų, o 12 metų paaugliams MMR skiriama, jei jie neskiepyti buvo 6–7 metų amžiuje. Revakcinacija 6-7 m. amžiaus vaikams padidina imuniteto lygį iki 99 proc.

 2. Ligonio izoliavimas ir gydymas. Asmenys, sergantys sunkia tymų forma ar esant komplikacijoms, gydomi ligoninėse, izoliuotose palatose. Patariama sergančiųjų nelankyti nei namuose, nei gulinčius gydymo įstaigose, nes tik taip išvengsime ligos plitimo. Specifinio gydymo nėra, dažniausiai tenka gydyti tymų sukeltas komplikacijas. Vaikai neleidžiami į mokymo ugdymo įstaigą 5 -10 dienų nuo išbėrimo atsiradimo.

 3. Sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas. Asmenys, turėję sąlytį su sergančiu tymais, skiepijami, bet ne vėliau kaip 72 val. (trys paros) po sąlyčio. Ši vakcinacija gali visiškai apsaugoti nuo tymų arba sukelti tik lengvą ligos formą ir sustabdyti ligos plitimą.

Loreta Radzevičienė

Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja