Tyrimai, kurie gali parodyti onkologines ligas

Klausimas. Ar yra tyrimas, kuris parodo, ar nėra vėžinių susirgimų? Diana, 31 m.

Atsako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Diagnostinės radiologijos skyriaus vedėja Rūta Grigienė

Deja, kol kas tokio vieno tyrimo, kurį atlikus galima būtų žinoti, sergame mes onkologine liga ar ne, nėra. Onkologinių susirgimų yra labai daug ir įvairių. Kiekvienas jų diagnozuojamas skirtingai. Vienus lengviau anksti pastebėti, kitus sunkiau. Onkologinių ligų diagnostikai pasitelkiami tiek laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, vėžio žymenys, tiek radiologiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsinis, rentgenografija, mamografija, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija (PET/KT). Labai dažnai visi šie tyrimai atliekami kartu, kompleksiškai ir papildo vieni kitus. Pavyzdžiui, mamografija profilaktiniuose patikrinimuose naudojama labai dažnai, nes šio tyrimo metu galima aptikti krūties vėžį labai anksti, kai jokie pakitimai nėra čiuopiami.

Ultragarsinis tyrimas turbūt yra plačiausiai žinomas ir prieinamas radiologinis tyrimo metodas. Šio tyrimo metu, be abejo, galima aptikti onkologinę patologiją. Tačiau šio tyrimo rezultatai yra ganėtinai subjektyvūs ir labai priklauso nuo tyrimą atliekančio gydytojo, jo patirties onkologijos srityje, todėl dažnai prireikia papildomų tyrimų.

Kompiuterinė tomografija dažniau naudojama patikslinti jau rastiems pakitimams, pavyzdžiui, ultragarsinio tyrimo metu. Profilaktiškai šis tyrimas atliekamas labai retai, nes jo metu žmogus gauna gana didelę jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, todėl  jis turi būti labai tikslingas. Tačiau šiuo metu pasaulyje jau yra mažų dozių kompiuterinės tomografijos technologijos, kurias bando pritaikyti profilaktiniams patikrinimams, pavyzdžiui, ieškant ankstyvo plaučių vėžio.

Taip pat kai kuriose šalyse naudojama kompiuterinės tomografijos kolonoskopija, dar vadinama virtuali kolonoskopija, ankstyvam kolorektaliniam vėžiui diagnozuoti. Šiuo atveju taip pat naudojama mažų dozių kompiuterinė tomografija.

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu nėra jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau tai pakankamai brangus ir daug laiko užimantis tyrimas, todėl jo profilaktiniams tikrinimams taip pat nėra galimybių plačiai taikyti. Tačiau šioje srityje vykdomi moksliniai darbai pritaikant MRT profilaktinėje patikroje. Šioje srityje plačiai dirba vokiečiai. Jie siūlo atlikti viso kūno MRT tyrimą profilaktikos tikslais ir mano, kad ateityje šį tyrimą galima būtų atlikti profilaktinio tikrinimo metu kaip bendrą kraujo tyrimą, tik, aišku, ne taip dažnai, galbūt kas trejus ar ketverius metus. Tai, žinoma, daugiau apžvalginis tyrimas, kurio metu taip pat galima būtų tik įtarti kažkokią patologiją, o vėliau, atliekant tikslinius tyrimus, ją patvirtinti arba atmesti.

Vėžio žymenys dažniausiai naudojami jau įtarus kokį nors onkologinį susirgimą ar sekant pacientą gydymo metu ir vertinant atsaką į gydymą arba pabaigus gydymą, vertinant,  ar neatsirado ligos atkrytis. Profilaktiškai vėžio žymenys nerekomenduojami, išskyrus PSA testą, kuris naudojamas profilaktinės patikros metu dėl prostatos vėžio. Bet šis žymuo taip pat naudojamas tik atrinkti galimai sergančius prostatos vėžiu vyrus, o vėliau juos reikia tikslingai tirti patvirtinant arba paneigiant onkologinę ligą.

Mes visi žinome, kad kuo anksčiau diagnozuosime onkologines ligas, tuo lengviau bus kovoti su ta liga. Todėl visame pasaulyje, ir Lietuvoje taip pat, yra vykdomos profilaktinių patikrų programos. Šių programų metu atliekami skirtingi tyrimai ir atrenkami žmonės, kurie galimai serga onkologine liga. Vėliau tie žmonės tiriami detaliau, tam, kad įtarimą būtų galima patvirtinti arba atmesti. Lietuvoje šiuo metu vykdomos keturios patikros programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir kolorektalinio vėžio.