Tyrimas: gyventojai už paslaugas moka ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose

Beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų sakosi per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Kas trečias šalies gyventojas, besilankantis privačiose gydymo įstaigose, teigia visas reikiamas sveikatos paslaugas gavęs nemokamai, kompensuojamas valstybės.

Reklama

Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.) valstybinių sveikatos įstaigų paslaugų vartotojas per pastaruosius dvejus metus oficialiai pats sumokėjo už medicinos paslaugas – tokias kaip gydytojo konsultacija ar atlikti reikalingi tyrimai.

Oficialiai už paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose dažniau susimokėjo moterys (51 proc.) nei vyrai (44 proc.), 30-49 m. (50 proc.) arba vyresni nei 50 m. (48 proc.) amžiaus gyventojai, taip pat su mažiausiomis, iki 1000 Eur, šeimos pajamomis per mėnesį (49 proc.) bei gyvenantys kaime (53 proc.).

Apklausos duomenimis, beveik trečdalis respondentų (31 proc.), kurie naudojosi privačios medicinos paslaugomis, už jas nieko nemokėjo – suteiktas paslaugas pilnai kompensavo teritorinių ligonių kasos.

Net 8 iš 10 gyventojų teigia, kad privačiose sveikatos įstaigose dirbantys medikai suteikia aukštesnės kokybės paslaugas nei valstybinėse įstaigose. Tokią nuomonę dažniau turi moterys (82 proc.) nei vyrai (77 proc.), taip pat 30-49 metų amžiaus gyventojai (81 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 Eur, (84 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį bei gyvenantys miestuose (83 proc.).

Per pastaruosius dvejus metus tik valstybinėse gydymo įstaigose lankėsi 52 proc. respondentų, tiek privačiose, tiek valstybinėse – 25 proc., o tik privačiose – 3 proc. 19 proc. gyventojų nesilankė jokioje sveikatos priežiūros įstaigoje, 1 proc. – nuo atsakymo susilaikė.

Paslaugas valstybinėse įstaigose dažniau rinkosi moterys (83 proc.) nei vyrai (69 proc.), vyresni nei 50 m. amžiaus (85 proc.) gyventojai, su mažiausiomis, iki 1000 Eur, (86 proc.) arba vidutinėmis (83 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų pacientų portretas kiek kitoks – tai dažniau vidutinio amžiaus gyventojai (32 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 Eur, (31 proc.) arba didesnėmis (30 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį, gyvenantys didmiestyje (29 proc.) bei miestuose (29 proc.).

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą vykdė tiesioginiu interviu metodu 2023 metų lapkričio 16-27 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1018 pilnamečių Lietuvos gyventojų.