Tyrimas, kuris nepakeičiamas galvos ir nugaros smegenų ligų diagnostikoje

Galvos skausmai, svaigimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, rankų ar kojų silpnumas, kalbos ar regos sutrikimai gali signalizuoti apie rimtas neurologines ligas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius galvos smegenų traumos ar neurologinės ligos požymius, kreiptis į gydytoją, kad paskirtų tinkamiausius tyrimus.

Reklama

Indrė Sasnauskaitė, sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ neurologė, teigia, kad pacientą tiriant dėl neurologinių ligų, pirmas ir svarbiausias žingsnis yra anamnezės, ligos istorijos surinkimas, paciento apžiūra ir objektyvus ištyrimas.

„Vėliau, atsižvelgiant į būklę, gali būti skiriami tokie tyrimai kaip kaklo kraujagyslių echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), elektroencefalografija (EEG), elektroneurografija (ENG), elektromiografija (EMG) ar juosmeninė punkcija – smegenų skysčio tyrimas”, – tyrimų gausą vardija neurologė.

Galvos traumos gali sukelti ilgalaikius neurologinius sutrikimus, kuriuos svarbu laiku diagnozuoti.

Dažniausiai parenkamas tyrimas – MRT

Neurologinių ligų diagnostikai tinkamiausią tyrimą parenka gydytojas neurologas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir simptomus. Tačiau dažniausiai būtent MRT laikomas jautriausiu ir specifiškiausiu centrinės nervų sistemos ligų diagnostikos metodu.

„Šis tyrimas yra vienas pažangiausių ir saugiausių šiuolaikinių tyrimų metodų, plačiai taikomų galvos ir nugaros smegenų ligų diagnostikoje. MRT suteikia itin detalų trimatį vaizdą, leidžiantį tiksliai įvertinti galvos ir nugaros smegenų struktūras, tokias kaip smegenų žievė, baltoji medžiaga, smegenų kamienas, nugaros smegenys, tarpslanksteliniai diskai ir kt.“, – pasakoja gydytoja.

Ernestas Kaminskas, „Antėjos“ Radiologijos skyriaus vadovas, priduria, kad MRT tinka mikrotraumoms, uždegimams, navikams, kraujotakos sutrikimams ir neurodegeneraciniams procesams aptikti. Ypač svarbios pažangios MRT sekos, kurios leidžia nustatyti smulkiausius smegenų struktūrų pokyčius net ir ankstyvose stadijose.

Vis didesnį vaidmenį MRT tyrimuose atlieka dirbtinio intelekto technologijos, kurios padeda tiksliau išanalizuoti smegenų pakitimus ir optimizuoti diagnostikos procesą. Šiuolaikiniai MRT aparatai, tarp jų ir vienas pažangiausių Baltijos šalyse, veikiantis Kaune, leidžia dar greičiau ir tiksliau įvertinti net minimaliausius centrinės nervų sistemos pakitimus.

KT dažniausiai naudojama ūmiems pažeidimams, pavyzdžiui, smegenų kraujavimams ar kaukolės lūžiams diagnozuoti dėl galimybės rezultatus gauti greitai.

E. Kaminskas sako, kad MRT leidžia aptikti ne tik akivaizdžius pažeidimus, bet ir subtilius mikrotraumų ar smulkių pokyčių požymius galvos smegenyse.

„Tai įmanoma dėl naudojamų pažangių vaizdavimo technologijų ir specializuotų sekų, kurios pateikia itin detalius smegenų struktūrų vaizdus. Dėl šių galimybių MRT gali atskleisti pakitimus, kurie dažnai nėra matomi kitais diagnostikos metodais, pavyzdžiui, kompiuterine tomografija“, – teigia E. Kaminskas.

Ankstyvos diagnostikos svarba

MRT specifinėse klinikinėse situacijose vaidina svarbų vaidmenį ankstyvoje ūmaus insulto diagnostikoje, nes tai yra jautresnis tyrimas nei KT, nustatant ankstyvus išemijos požymius per pirmąsias valandas.

„Be to, MRT yra tiksliausias tyrimas nugaros smegenų ligų diagnostikoje ir vienas svarbiausių tiriant autoimunines, demielinizacines, degeneracines centrinės nervų sistemos (CNS) ligas bei galvos ir nugaros smegenų navikus. Jei reikia, MRT tyrimo metu gali būti naudojama kontrastinė medžiaga, kuri padeda geriau vizualizuoti ir rekonstruoti kraujagysles bei kitas struktūras“, – dėsto gydytoja I. Sasnauskaitė.