Tyrimas: Lietuva išlieka duonos valgytojų šalimi, o pasirinkimą lemia kaina

Duona nuo neatmenamų laikų užima svarbią vietą Lietuvos gyventojų maisto kultūroje. Nors prekybininkai pastebi, kad šiandien jų racionas įvairesnis, o pirkėjų galimybės įsigyti daugiau produktų – didesnės, duona išlieka vienu iš dažniausių produktų pirkinių krepšeliuose. Kaip aiškėja iš prekybos tinklo „IKI“ atlikto tyrimo, duonos reikšmė lietuvių mityboje nemenksta – dauguma lietuvių šio produkto į parduotuves skuba kelis kartus per savaitę.

Reklama

Tyrimo duomenimis, 54 proc. tautiečių duoną perka po kelis kartus per savaitę, o daugiau nei trečdalis – 35 proc. – į pirkinių krepšį ją įsideda mažiausiai kartą per savaitę. Svarbiausias kriterijus, pagal kurį renkamasi duona – kaina, tačiau ar ir kitą kartą bus perkamas tas pats gaminys, lemia ne ji.

„Rinkdamiesi duoną lietuviai dažniausiai linkę žiūrėti į kainą, nes kokybę jie vertina jau įsigiję gaminį ir jį ragaudami. Jei gaminys patinka, jie tampa nuolatiniais to gaminio vartotojais“, – pirkėjų pasirinkimą aiškina prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Kainą kaip svarbų ar labai svarbų kriterijų renkantis duoną įvardino 76 proc. tyrimo respondentų. Antras pagal svarbumą kriterijus yra gaminio sudėtis ir priedai – šis rodiklis svarbus 75 proc. vartotojų. 72 proc. nurodė, kad renkasi duoną atsižvelgdami į jos natūralumą ir ekologiškumą.

„Nors šie kriterijai yra dominuojantys, skirtingų grupių pirkėjų prioritetai skiriasi: vyrams yra svarbiausia kaina, o moterys didesnį dėmesį skiria sudėčiai, kaip ir vyresnio amžiaus pirkėjai. Šioms pirkėjų grupėms taip pat būdingas didesnis ir rūpinimasis savo bei artimųjų mityba“, – teigia B. Čaikauskaitė.

Iš tyrimo aiškėja, kad tokie kriterijai kaip duonos gaminio išvaizda, kilmės šalis, pakuotės dydis ir patrauklumas, gamintojas, galiojimo laikas yra svarbūs tik vyresnio amžiaus vartotojų ir mažesnių miestų gyventojams. Taip pat vienas svarbiausių kriterijų jiems – ar duona pagaminta Lietuvoje. Tai rodo, kokias gilias tradicijas turi šis produktas mūsų kultūroje.

Prie vienadienių duonų priskiriami prancūziški batonai ir bandelės, duona su alyvuogėmis, itališka duona „Ciabatta“ ir kiti savo kepimo technologija panašūs duonos gaminiai

B. Čaikauskaitė pataria, kad renkantis duoną reikėtų įvertinti jos gamybos būdą. Jei gamybos procesas yra ilgesnis ir sudėtingesnis – duona turėtų išlikti šviežia ilgiau, o jei gaminama tik iš miltų, vandens ir mielių – duona skirta tos pačios dienos vartojimui.

Prie vienadienių duonų priskiriami prancūziški batonai ir bandelės, duona su alyvuogėmis, itališka duona „Ciabatta“ ir kiti savo kepimo technologija panašūs duonos gaminiai. Daug ilgiau šviežia išsilaiko ruginė duona. Tokios rūšies duona dažniausiai gaminama iš rupių, stambiai maltų miltų, o jos gamybos procesas užtrunka ilgiau. Ruginė duona dažniausiai parduodama fasuotuose maišeliuose, rečiau – kepama vietoje.

Statistikos departamento duomenimis, gaminių iš grūdų vartojimas šalyje po truputį auga. 2010 m. vienam gyventojui teko 117 kg produktų iš grūdų, o per penkerius metus suvartojimas išaugo 5 kg. Gaminių iš kviečių vartojimas per minėtą laikotarpį augo nuo 88 iki 94 kg, o iš ruginių miltų buvo stabilus – vidutiniškai suvartojama po 16 kg.

Tyrimas prekybos tinklo „IKI“ užsakymu buvo atliktas liepos 1-7 dienomis. Internetinės apklausos metodu buvo apklausti 502 Lietuvos miestų gyventojai, kurių amžius – nuo 25 iki 64 m.