Universitetas kaltina Seimą diskriminacija moksle – dėl užkirsto kelio rengti išplėstinės praktikos slaugytojus (6)

Lietuvoje slaugos mokslo studijos kokybiškiausiai vykdomos Klaipėdos universitete, - tai nustatė tarptautiniai ekspertai, į mūsų šalį pakviesti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA). Tačiau nuo šio rugsėjo startuojančią naują - išplėstinės praktikos slaugytojų kvalifikacijos - rengimo programą vykdys vienintelis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Teoriškai tokią programą panorėjęs galėtų vykdyti ir Vilniaus universitetas, bet klaipėdiečiai to daryti negalės – nei teoriškai, nei praktiškai. Taip šią vasarą nusprendė Lietuvos Seimas, tiksliau – pusšimtis jo narių.

Reklama

Klaipėdos universiteto diskriminacija?

Birželio 30-ąją Lietuvos Respublikos Seimas papildė Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, nurodydamas, kad „išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą“.

KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas portalui pasakojo, kad „buvo kalbama“, jog minimos kvalifikacijos slaugytojus rengs KU.

„Mes netgi parengėme šių studijų programą, bet staiga, birželio 30-ąją, Seimas priima diskriminacinį įstatymą, kad išplėstinės praktikos slaugytojus gali rengti tik gydytojus ruošiantys universitetai! – piktinasi A. Razbadauskas. – O Lietuvoje tokie yra du – VU ir LSMU. Nežiūrint to, kad VU net slaugos studijų neturi. Anksčiau vykdytą jų slaugos studijų programą uždarė tarptautiniai ekspertai, tiksliau, įvertinę prastą jų kokybę, - rekomendavo uždaryti. Taigi dabar slaugos specialistus ruošia tik LSMU ir mes, KU. Tiesa, dar kolegijos, bet jos išduoda profesinį bakalaurą, o mes – universitetinį. Priėmus minimą įstatymą akivaizdžiai parodytas LSMU interesas, nes jie vieninteliai dabar gali vykdyti šias studijas“.

Negarbinga konkurencija?

Dekanas aiškino, kad išplėstinės praktikos slaugytojus pradeda ruošti ir latviai, bet nei jie, nei kuri nors kita valstybė Europoje ar pasaulyje panašaus įstatymo į lietuvių priimtąjį šią vasarą neturi.

„Kreipėmės net į prezidentę dėl diskriminuojančio įstatymo, bet supratimo nesulaukėme. Ir apskritai įstatymas priimtas tuo metu, kai daugelis atostogauja, tad, net ir norėdamas, negali tokiu metu parengti jam tinkamo atsako. Juk tai kainuoja ir lėšų, ir laiko, o dar – esi praktiškai vienas“, - kalbėjo A. Razbadauskas.

Portalo pašnekovas paaiškino, kad tie patys tarptautiniai ekspertai, kurių rekomendacijomis remiantis buvo nutrauktos slaugos studijos VU, šiemet slaugos mokslą aukščiausiai įvertino KU.

„Šie ekspertai vertino įvairių sričių mokslo kokybę Lietuvoje, o slaugą – profesionalai iš Didžiosios Britanijos, Škotijos, Belgijos ir t. t. Jų nuomone, mes atitinkame aukščiausius slaugos studijų standartus, bet priimant tą diskriminuojantį įstatymą į tai neatsižvelgta. Žinoma, Lietuvoje absurdų netrūksta! – neslėpė apmaudo dekanas. – O šiuo atveju tai – korupcija moksle. Tokiu būdu proteguojamas vienas medicinos universitetas. LSMU apskritai nori būti vieninteliai medicinoje ir biomedicinoje. Jiems net ir VU konkurentai. O turėti išplėstinės praktikos studijas vieninteliams Lietuvoje – ir prestižo, ir finansų reikalas. Stengiamasi, kad tik mes kada nors nepradėtume pretenduoti į medicinos studijas. Neoficialioje aplinkoje net ir esu girdėjęs tokių pasakymų: „Tik nesugalvokite medicinos studijuoti Klaipėdoje“. Kaunas nori vienas turėti visą mediciną, ir odontologiją, dabar jau – ir slaugą“.

Klaipėdiečiams trūksta dėstytojų

Minimo įstatymo iniciatorius Algirdas Sysas (tiksliau – buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio iniciatyvos „perėmėjas“) portalui sakė, kad Seime daugiausiai ginčų ir kilo būtent dėl minimo punkto, tačiau sprendimas suteikti teisę rengti išplėstinės praktikos slaugytojus tik medicinos gydytojus ruošiantiems universitetams priimtas Seimo daugumos balsų persvara.

Nors pokalbio pradžioje Seimo narys aiškino, kad šie specialistai perims dalį biurokratinių funkcijų iš gydytojų, bet pacientus ir toliau gydys gydytojai, o ne slaugytojai, grįsdamas įstatymo pakeitimą, tikino, kad reikalinga ta pati mokymo, kaip ir ruošiant gydytojus, bazė.

„O tokią bazę turi tik VU ir LSMU, - pabrėžė A. Sysas. – KU teoriškai galėtų irgi ruošti tokius specialistus, bet jam reiktų plėstis. Galbūt ateityje, kai bus paruošta pakankamai specialistų, tai bus įmanoma ir šiame universitete“.

Ar tai reiškia, kad problema KU egzistuojanti tik dėl tinkamų dėstytojų trūkumo? „Taip, aš gi jums sakau, kad KU neturi tokių katedrų!“ – patvirtino pašnekovas. O argi dėstytojai nesudaro sutarčių su keliais universitetais? „Tačiau čia – ne socialiniai mokslai, kur pakanka liežuvio. Kalbame apie mediciną, gyvą organizmą!Aš tai noriu, kad mane gydytų kvalifikuotas gydytojas“.

Portalui pasidomėjus, ar sprendimui išplėstinės praktikos slaugos studijas ruošti tik medicinos gydytojus ruošiančiuose universitetuose neturėjo įtakos tarptautinių ekspertų išvada, kad slaugos specialistus Lietuvoje geriausiai ruošia KU, A. Sysas atsakė: „Girdėjau šį argumentą. Niekas neneigia, kad KU paruošia puikius slaugytojus, gal ir geriausius Lietuvoje. Jie ir toliau juos ruoš, bet, kaip jau sakiau, išplėstinės praktikos slaugai jiems nepakanka mokymų bazės“.

O ką seimūnas atsakytų į klaipėdiečių tvirtinimus, jog minimas įstatymas buvo parengtas vienam universitetui – LSMU, nes VU slaugos specialistų apskritai nerengia? „Nors VU ir neruošia slaugos specialistų, jie gali ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus“, - atsakė įstatymo rengėjas.

Juk bus gydytojų padėjėjai

Norint išgirsti LSMU poziciją minimu klausimu žurnalistei teko skambinti ne vienam universiteto atstovui, o šie nurodinėjo kreiptis vienas į kitą – nuo prorektorės mokslui Vaivos Lesauskaitės iki Slaugos fakulteto dekanės Jūratės Macijauskienės, Slaugos ir rūpybos katedros vedėjos Aurelijos Blaževičienės bei prorektorės studijoms Daivos Rastenytės. Tačiau kone visi šiuo metu atostogauja, su straipsnio autore bendravo šiuo metu irgi atostogaujantį rektorių pavaduojanti LSMU prorektorė mokslui Vaiva Lesauskaitė.

Taigi, ar universitetas kokiu nors būdu inicijavo įstatymą, kad išplėstinės praktikos slaugos studijos būtų vykdomo tik medicinos gydytojus rengiančiuose universitetuose? Prorektorė tai paneigė, bet paaiškino, kad minimą studijų programą rengia slaugos fakulteto dėstytojai ir profesoriai.

„Kadangi išplėstinės praktikos slaugytojai bus tarytum gydytojų padėjėjai, jiems paruošti reikalingos ir klinikos, tai yra, katedros, kuriose atliekami įvairūs tyrimai. Vadinasi, reikia atsižvelgti į gydytojų rengimo studijų programą, todėl ir priimta tokia įstatymo pataisa“, - kalbėjo V. Lesauskaitė.

Ką prorektorė atsakytų Klaipėdos universiteto atstovams, kurie įsitikinę, jog minima įstatymo pataisa priimta vienintelio universiteto – LSMU – naudai? „Negaliu su tuo sutikti. Galbūt ir Vilnius pradės ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus? Negaliu to komentuoti, nes apskritai turiu per mažai informacijos šiuo klausimu. Tai yra daugiau prodekanės studijoms sritis“, - atsakė portalo pašnekovė.

VU slaugos studijos sustabdytos

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovė, nepanorusi viešai prisistatyti, nes, kaip paaiškino, neturinti teisės dalinti komentarų žiniasklaidai, pasakė tik tiek, kad šiuo metu nenumatyta priimti naujų studentų į slaugos studijas bei neplanuojama rengti naują išplėstinės praktikos slaugytojų programą.

„Šiuo metu slaugos studijos sustabdytos, mokosi tik tie, kas yra anksčiau pradėję slaugos studijas“, - sakė portalo pašnekovė ir paaiškino, kad minimu klausimu kompetentingi asmenys, turintys įgaliojimus bendrauti su žiniasklaida, šiuo metu atostogaujantys.

Švietimo ministerija nepritaria

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministrė sveikatos mokslų daktarė Natalja Istomina, dar prieš trejus metus buvusi KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros lektore, portalui sakė, jog ŠMM nesutinkanti su šia įstatymo pataisa.

„Šis įstatymas buvo priimtas, nusvėrus tik penkiems balsams. Ir tikiuosi, kad jis dar bus atšauktas, - kalbėjo viceministrė. – Tikrai juo sudarytos sąlygos išplėstinės slaugos studijas rengti išimtinai tik LSMU, nors KU turi puikius dėstytojus ir apskritai paruošia labai puikius slaugytojus“.

Ką N. Istomina atsakytų į šio įstatymo iniciatoriaus A. Syso bei LSMU prorektorės V. Lesauskaitės teiginius, kad rengiant išplėstinės praktikos slaugytojus reikalinga tokia mokymo bazė, kokios KU neturi, tai yra, ta pati bazė, kuria naudojasi ir būsimieji gydytojai?

„Nežinau, ar Seimo narys turi medicininį išsilavinimą (A. Sysas yra ekonomistas. – Aut. pastaba), bet tai yra nesąmonė. Visų pirma, nereikia painioti slaugytojo ir gydytojo darbo. Be to, Klaipėdoje irgi pakanka profesorių“.