Universiteto diplomas slaugytojui didesnio atlyginimo negarantuoja(16)

Slaugytojos, baigusios mokslus universitete, sprendžia rebusą ir praradusios viltį rasti teisybę kreipiasi į žiniasklaidą. Problemų neišsprendžiame, bet atrasti raizgalynės siūlo galą – mūsų noras ir pareiga. Tad ar slaugytoja, įgijusi universiteto diplomą gali pakilti karjeros laiptais, uždirbti daugiau, o gal vis dėlto diplomas – tik jos pasitenkinimo reikalas?

Reklama

Kitaip nei valstybės tarnautojai

Būna slaugytojų su kolegijų suteiktais diplomais ir būna su universitetų suteiktais diplomais. Vienos mokėsi trumpiau, kitos kiek ilgiau. Vienos yra labiau praktikės, kitos gali būti ir mokslininkės. Kurių labiau reikia ligoninėms? O gal tai valstybiniu lygiu reglamentuotas ir ne ligoninių sprendimams patikėtas reikalas? Kaip kad valstybės tarnautojai – jeigu jų lygis yra B arba C, jiems nereikia aukštojo universitetinio arba jam prilyginto diplomo, bet jie ir uždirba kiek mažiau. Tačiau A lygio tarnautojai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą.

Jeigu valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantis valstybės tarnautojas nori kilti karjeros laiptais ir jeigu viskas vyksta sąžiningai, jis dalyvauja konkurse į valstybės tarnybą, kuris yra skelbiamas Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje. Didelė tikimybė, kad jeigu specialistas bus baigęs atitinkamus mokslus, jis ne tik turės reikiamą diplomą, bet ir daugiau žinių. Rotacijos principai čia negalioja. Tai reiškia, kad buvęs C arba B lygio valstybės tarnautojas, laisvalaikiu įgijęs universitetinį išsilavinimą liudijantį diplomą, savaime netaps A lygio tarnautoju. Tam jam teks įveikti kitus reikiamą diplomą turinčius konkurentus konkurse.

Panašiai yra ir su slaugytojais, tik štai jų konkursų reikalavimai – ne atskiro įstatymo, o jų darbovietės reikalas, kuri privalo laikytis Darbo kodekso – to paties dokumento, kaip ir bet kurio automobilių serviso darbdaviai.

Tikėjosi rotacijos

„Esu bendrosios praktikos slaugytoja, turiu aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Ar yra galimybė rotacijos būdu būti pervesta į skyriaus vyriausiosios administratorės pareigas? – teiravosi viena „Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytoja. – Skyriui šiuo metu vadovauja slaugytoja, neturinti aukštojo išsilavinimo. Ar čia įstaigos vidaus reikalas, ar teisiniai aktai reglamentuoja, kad šioms pareigoms užimti reikia turėti atitinkamą išsilavinimą?“

Portalo skaitytoja, atstovaudama ir kitas savo koleges, skundėsi, kad baigusi studijas kreipėsi į vienos šalies ligoninės direktorių prašydama geriau apmokamo darbo, tačiau jai buvo patarta išmanyti teisės aktus ir dalyvauti konkurse. Esą laimėjusi konkursą į geriau apmokamas pareigas slaugytoja ir turėtų geresnį atlyginimą. Tačiau slaugytoja apgailestavo, kad nėra aišku, kur skelbiami konkursai – ji seka visus skelbimus, tik niekur nerado skelbimo apie konkursą, kuris vyko jos darbovietėje.

„Prašau Jūsų, padėkite išspręsti šį „rebusą“, nes jau visai nusivyliau, tiesiog jau pradedu gailėtis kam mokiausi, jei taip Lietuvoje nevertinama“, – rašė portalo skaitytoja.

Konkursai būtini vadovams

Slaugytojai, kaip ir kiti medicinos srities darbuotojai, nėra valstybės tarnautojai, todėl jų darbo santykius reglamentuoja kiti įstatymai nei valstybės tarnautojų.

Kaip aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo vidaus tvarka ir reikalavimai yra nustatomi atitinkamos įstaigos vidaus tvarkos dokumentų bei įstaigos įstatų.

Biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Jame pasakyta, jog valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.

„Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais“, – aiškino teisininkai.

Įstatyme taip pat teigiama, kad Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.

Tad pagal įstatymus konkursai paprastai organizuojami vadovams, bet gali būti organizuojami ir kitiems darbuotojams.

 Universitetinis diplomas – tik privalumas, bet ne būtinybė

„Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytojos, kaip ir kitų slaugytojų, įgijusių universiteto diplomus, nuogąstavimai, kad jų įgytas išsilavinimas nėra savaime vertybė, turi pagrindo. Mat ne tik respublikos dokumentuose neminima, kad aukštesnėms slaugytojos pareigoms reikalingas universiteto diplomas. Tą patvirtina ir gydymo įstaigos. Tiesa, kai kurios iš jų slaugytojų išsilavinimą išskiria kaip didelį privalumą, kurį įtraukia į reikalavimų sąrašą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė, kad slaugos vadovui ligoninėje keliami klinikinės ir darbo ligoninėje patirties, gebėjimų, bendravimo su žmonėmis (pacientais) ir kiti reikalavimai, kuriuos remdamasis teisės aktais nustato ligoninės vadovas.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktorę slaugai pavaduojanti Operacinės medicinos slaugos vyr. specialistė Silvija Gružauskienė aiškino, kad Kauno klinikose yra patvirtinti konkurso vyriausiojo slaugytojo-slaugos administratoriaus pareigoms užimti nuostatai. Jais remiantis kandidato prašoma turėti slaugos studijų baigimo diplomą, galiojančią slaugos praktikos licenciją ir ne mažesnį nei 3 metų slaugytojo darbo stažą.

„Konkurso komisija peržiūri pateiktus dokumentus ir vertina papildomus kandidato privalumus. Tai gali būti aukštojo mokslo diplomas, kvalifikacijos tobulinimo kursai, mokslinės stažuotės“, – vardijo specialistė.

Jos aiškinimu, konkurso nuostatai vyriasiojo slaugytojo-slaugos administratoriaus pareigybei užimti buvo parengti ir apsvarstyti Klinikų slaugos taryboje, slaugos specialistai jiems pritarė, tuomet nuostatai patvirtinti įstaigos vadovo.

Šiuo metu Kauno klinikose slaugytojai, kurie nėra vadovai, priimami į darbą netaikant konkurso reikalavimų, nes pagal galiojančią tvarką slaugytojas į darbą priimamas generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens, tai yra, direktorės slaugai.

„Ypač laukiami kvalifikuoti slaugytojai, galintys dirbti padaliniuose, kur reikalingi specializuoti įgūdžiai ir žinios“, – kvietė S. Gružauskienė.

Paklausta, ar gali slaugytojas tikėtis pakėlimo pareigose už savo profesinį tobulėjimą darbo metu, pavyzdžiui, už išdirbtų metų stažą ar už baigtus mokslus universitete, Kauno klinikų atstovė tikino, kad slaugytojas gali to tikėtis.

„Ilgiau dirbantis slaugytojas, turėdamas reikalingą darbo stažą, gali dalyvauti konkurse užimti aukštesnes pareigas, o jo iniciatyva, pademonstruota dirbant, įgytas magistro, daktaro laipsnis, stažuočių ar kvalifikacijos kėlimo kursų metu sukaupta patirtis, tik padės laimėti konkursą“, – sakė S. Gružauskienė.

Jai pritarė ir V. Janušonis: „Profesinio tobulėjimo kursai, darbo stažas, universitetinis išsilavinimas negarantuoja karjeros, o tik sudaro galimybes jos siekti.“

Aukštesni reikalavimai – įstaigos prestižo reikalas?

Jeigu į portalą besikreipusi bendrosios praktikos slaugytoja norėtų tapti vyriausiąja slaugytoja – slaugos administratore ar direktoriaus pavaduotoją slaugai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ji būtų pranašesnė už savo kolegę kitoje ligoninėje, kurioje šiai pozicijai nereikėjo universiteto diplomo. Santariškių kilinikose šioms pareigoms būtinas universitetinis slaugos išsilavinimas, ne mažesnis kaip 3 metų darbo stažas, profesinės kvalifikacijos tobulinimas, administraciniai ir bendravimo įgūdžiai. Taip pat slaugytoja turi išmanyti pagrindinius kompiuterinio raštingumo dalykus ir, pageidautina, mokėti užsienio kalbą.

Kaip aiškino Santariškių klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja slaugai Regina Nalivaikienė šie reikalavimai atsispindi ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse.

Konkursai į šios įstaigos laisvą slaugos administratoriaus vietą skelbiami savaitraštyje „Lietuvos sveikata“. Kaip aiškino R. Nalivaikienė, į slaugytojo pozicijas konkursai nevykdomi, tad esant laisvai slaugytojo pareigybei skyriuje, skyrių slaugos administratoriai vertina būsimo darbuotojo profesinius gebėjimus, darbo patirtį, bendravimo įgūdžius. Tai vyksta pokalbio, kuriame dalyvauja ir skyriaus vedėjas, metu.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto, kuriame rengiami ir diplomuoti slaugos specialistai, Plėtros koordinatorė slaugos mokslo daktarė Natalja Istomina apgailestauja, kad įstatymais reglamentuotų reikalavimų į aukštesnes slaugytojų pareigas nėra. Bendrais principais remiantis tai turi būti asmuo, turintis bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, tačiau įstaigos vadovas gali reikalauti papildomų kompetencijų.

„Įstaigos vadovas tiesiogiai atsakingas už pareigybės aprašą, kuriame atsispindi reikalavimai tam tikram sveikatos priežiūros specialistui. Dėl to vienos ligoninės kelia aukštesnius reikalavimus, kitos – kiek žemesnius. Dažniausiai skyriaus vyriausiosioms slaugytojoms keliami reikalavimai: ne žemesnis, kaip bakalauro aukštasis išsilavinimas, geri vadovavimo įgūdžiai ar vadovavimo patirtis. Įstaigos vyr. slaugytojai arba vyr. gydytojo pavaduotojai slaugai reikalavimai gali būti dar aukštesni, pavyzdžiui, vadybos magistro laipsnis. Jeigu pažiūrėsime į Lietuvos vyriausiųjų slaugytojų kompetenciją, labai įvairių dirbančiųjų pagal išsilavinimą: nuo specialaus vidurinio išsilavinimo, įgyto dar iki 1995 m., iki slaugos mokslo daktaro laipsnio“, – sakė N. Istomina.

Anot specialistės, vyriausiojo slaugytojo pozicijai nebūtina organizuoti konkurso. Labai dažnai vyriausiosios slaugytojos gali būti tiesiog paskirtos. Kadangi ligoninės dažniausiai būna viešosios įstaigos, o pirminės sveikatos priežiūros centrai VšĮ arba UAB, tai įstatymais nėra numatyta, kad pretenduojant į struktūrinio padalinio vadovus ir pavaduotojus vyktų konkursas. Įstaigų vadovybė nustato konkurso sąlygas ir sudaro konkurso komisijas arba vyriausiasis gydytojas savo nuožiūra skiria tinkamą žmogų.

„Kaip rodo praktika, universitetinis diplomas ne visada yra esminis darbdavių reikalavimas. Galima net pastebėti tokią tendencija, kad įstaigose, kur vyriausioji slaugytoja turi aukštojo mokslo diplomą, daugiau yra ir slaugytojų su aukštuoju, o ten, kur vyriausiosios slaugytojos be aukštojo, mokslas nėra skatinamas. Deja, dar galima išgirsti ir iš vyriausiųjų gydytojų, kad jiems reikia ne diplomų, o gerų rankų, tai yra, nereikia aukštojo mokslo, o reikia paklusnaus darbininko, – apgailestavo universiteto atstovė. – Tai yra ydingas požiūris ir visiškas nesuvokimas, kad tik diplomuotas ir kompetentingas specialistas gali pagerinti slaugos kokybę toje įstaigoje. Aukštasis išsilavinimas - ne tik rodiklis, kad asmuo turės daugiau ambicijų, bet jis turės daugiau žinių ir platesnį požiūrį į tyrimus, mokslą ir problemų sprendimą.“

N. Istomina įsitikinusi, kad aukštojo mokslo diplomas reikalingas slaugytojoms, kadangi jis turi keleriopą naudą visiems: pačiam slaugytojui, pacientui, darbdaviui ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Slaugytojas įsigijęs aukštojo mokslo diplomą gauna išsilavinimą, žinias ir įgūdžius, taip pat gauna pasitikėjimą savimi. Pacientas būna labiau patenkintas, kai jį slaugo kvalifikuotas, protingas ir kompetentingas specialistas, gebantis puikiai atlikti procedūras, paaiškinti jų esmę, bendrauti, užjausti, atstovauti paciento interesus.

„Kai patenkintas pacientas, ta žinia greitai būna paskleista visuomenėje, pacientai ir toliau renkasi tą įstaigą, sveikimas ir reabilitacija greitesni, vadinasi, įstaiga gauna daugiau pacientų ir finansavimo, o kadangi jie patenkinti ir greičiau sveiksta – mažiausiais kaštais. Čia jau atsiranda finansinė nauda darbdaviui. Užsienio valstybės jau seniai suprato tai, kas buvo įrodyta moksliniais tyrimais – žymiai naudingiau turėti daugiau slaugytojų ir mažiau gydytojų, nes įstaigos darbo efektyvumas pagerėja, – pasakojo slaugos mokslų daktarė. –Tačiau Lietuvoje dar pasitaiko ir tokių nuomonių, kad šis diplomas slaugytojui nereikalingas.“

Taip pat slaugytojai, įgiję universitetinį diplomą vargu ar gali vien dėl jo tikėtis paaukštinimo pareigose. Ne visada pagerės ir jo uždarbis, mat ir tai priklauso tik nuo įstaigos vadovo.

Zita Voitiulevičiūtė