Utėlės nesirenka, kieno galvoje įsikurti: kaip jų saugotis ir atsikratyti

Stereotipą, kad su įvairiais parazitais susiduria tik socialinės atskirties grupės, laužo realybė – tokie parazitai kaip utėlės nesirenka, kokio žmogaus galvoje įsikurti. Todėl, prasidedant naujiems mokslo metams, tėvams netrukus gali skaudėti galvą ne tik dėl vaikų mokslų, bet ir dėl galvoje koloniją įkūrusių vabzdžių.

Reklama

BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad utėlės nėra prastos higienos ženklas, todėl su jomis neretai susiduria ir brangius privačius darželius ar mokyklas lankantys vaikai.

„Dažniausiai utėlės įsikuria galvos plaukuose už ausų, kaklo srityje ties plaukų augimo linija. Utėlės erzina, kelia niežulį, tačiau jos nėra pavojingos ir neplatina jokių ligų, tik sukelia didelį diskomforto jausmą. Daugelio manymu utėlėtumas, arba pedikuliozė, yra prastos higienos požymis, tačiau tai netiesa, nes utėlėms reikalingas kraujas ir joms nesvarbu, ar aplinkoje, kurioje jos apsigyvena, yra švaru ar nešvaru”, - teigia A. Ziemelytė.

Utėlės – mažyčiai, sezamo sėklos dydžio vabzdžiai, kurie gyvena žmonių plaukuose ir maitinasi krauju. Be maisto gali išgyventi 1-2 dienas. Šie parazitai maitindamiesi krauju gali išgyventi iki 40 dienų ir padėti net 300 kiaušinėlių. Kiaušinėliai, vadinami glindomis, yra apvalūs, gelsvos, baltos spalvos, paprastai lengvai susilieja su plauko spalva, todėl kartais sunku juos pastebėti. Dažnai kiaušinėlius supainiojame su pleiskanomis ar plaukų purškalų lašeliais. Skirtumas tas, kad jos tvirtai prisikabinusios prie plauko ir lengvai nenukrenta.

Utėlių protrūkiai dažniausi darželiuose ir mokyklose

Galvos utėlės neskraido ir nešokinėja, įprastai jos perduodamos tiesioginio kontakto būdu – iš galvos į galvą. Dėl šios priežasties užsikrėtimas dažniausiai vyksta šeimoje arba tarp vaikų, kurie artimai bendrauja ar žaidžia darželiuose, mokyklose.

Netiesioginis perdavimas retas, tačiau utėlės gali plisti nuo vieno žmogaus prie kito per šalikus, šukas, plaukų aksesuarus, ausines, pagalves, lovą, apmušalus ar rankšluosčius. Į mūsų namus utėlės gali atkeliauti ir per drabužius, kuriuos laikome pakabinę šalia kitų žmonių rūbų. Skrybėlės, kepurės ar kaklaskarės, pakabintos ant to paties kabliuko arba laikomos toje pačioje mokyklos spintelėje, gali taip pat tapti utėlių perdavimo šaltiniu.

Niežti galvos odą – laikas pasitikrinti

Pasak vaistininkės, niežėjimas – pagrindinis požymis, kad pas jus apsigyveno utėlės. Tiesa, niežėjimą pajusite ne iškart, vos ant galvos odos patekus šiam parazitui. Kol galvos oda taps jautri utėlių seilėms ir pradės niežėti, gali praeiti gana daug laiko – pirmą kartą užsikrėtus net nuo 2 iki 6 savaičių.

„Pirmiausiai niežėjimas atsiranda už ausų, kaklo srityje ir ties smilkiniais – vietose, kuriose utėlės mėgsta įsikurti. Taigi, pajutę diskomfortą šiose srityse, suskubkite pasitikrinti – kruopščiai apžiūrėti galvos odą ir plaukus“, - kur utėlėtumo simptomai pasireiškia pirmiausiai, pasakoja vaistininkė.

A. Ziemelytė taip pat prideda, kad svarbu stebėti ir ugdymo įstaigą pradėjusių lankyti vaikų elgesį. Jeigu vaikas pradėjo kasytis galvą, reikėtų jį pasisodinti ir gerai apžiūrėti. Kaip tai padaryti?

• Pasodinkite vaiką gerai apšviestoje vietoje;
• Sudrėkinkite plaukus, tai sulėtins utėles ir padarys jas geriau pastebimas.
• Padalinkite galvos plaukus sruogomis ir šukuokite. Tam naudokite tankias šukas, jos padės šukuojant plaukus pašalinti utėles ir kiaušinėlius.

„Jei jūsų vaikas turi utėlių, pastebėsite mažus, rudus labai greitai judančius vabzdžius arba glindas, kurios atrodys lyg būtų priklijuotos prie plaukų“, - atpažinti utėles moko vaistininkė.

Utėlių prevencija ir gydymas

Apsisaugoti nuo utėlių nelengva – žaisdami vaikai dažnai kontaktuoja, mėgsta keistis galvos aksesuarais, matuotis vienas kito kepures. Parazitą galima pasigauti net parduotuvėje matuojantis skrybėlę ar viešajame transporte.

„Ugdymo įstaigoje apie utėlių atvejį visi tėvai turėtų būti informuojami. Jeigu jūsų vaiko galvoje šie parazitai ir neįsikūrė, reikėtų imtis priemonių nuo jų apsisaugoti. Be to, kad reikėtų mokyti vaikus nesikeisti galvos apdangalais, aksesuarais, šukomis ir pan., plaukus galima reguliariai purkšti ar plauti specialiomis priemonėmis. Jos užkerta galimybę utėlėms prisikabinti prie plauko, todėl sumažėja tikimybė jomis užsikrėsti. Vaistinėse galite įsigyti specialaus šampūno arba purškalo plaukams. Šios priemonės turi būti naudojamos kas 2-3 dienas“, - apie utėlių prevenciją pasakoja vaistininkė A. Ziemelytė.

Pasak vaistininkės, esant pedikuliozės protrūkiui ugdymo įstaigoje, rekomenduojama vaiko plaukus šukuoti tankiomis šukomis ir stebėti, ar neatsirado glindų ar utėlių. Jų pastebėjus, reikėtų naudoti gydomąsias priemones, kurios būna dvejopo poveikio. Vienos, cheminės sudėties, veikia kaip insekticidai ir nužudo parazitus, kitos turi mechaninį poveikį, tai yra juos apgaubia, užkemša kvėpavimo takus ir uždusina, išdžiovina. Šios priemonės, turinčios eterinių aliejų ar dimetikono, mažiau dirgina galvos odą, joms vabzdžiai neįgyja atsparumo, kas kartais būdinga insekticidams.

„Panaudoję pedikuliozei gydyti skirtą priemonę, būtinai palaikykite ją tiek, kiek reikalauja gamintojas. Laikas gali labai skirtis – nuo 15 minučių iki 1 valandos. Tada kruopščiai iššukuokite plaukus tankiomis šukomis ir išplaukite galvą. Praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kad viena ar kita priemonė nesuveikia. Tuomet pakartotiniam gydymui rekomenduojama rinktis kitokios sudėties produktą. Gydymas, atsižvelgiant į utėlės vystymosi ciklą, įprastai kartojamas po 7 - 14 dienų. Per tiek laiko iš glindų išsirita jaunos utėlės – nimfos. Visą tą laiką reikėtų stebėti plaukus ir juos šukuoti tankiomis šukomis. Tiesa, yra ir specialių šukų, kurios skleidžia silpną elektros srovę, tačiau mes jos nejaučiame, o utėles ir glindas ji nužudo. Šios šukos naudojamos 3 kartus per dieną apie minutę laiko, jos skirtos ir prevencijai, ir gydymui. Įprastai, naudojantis jomis, nebereikia naudoti kitų priemonių. Taip pat atminkite, kad niežėjimas, kurį sukelia galvos utėlės, gali tęstis kelias savaites, net ir utėlėms išnykus“, - pasakoja specialistė.

Naikinant utėles, reikėtų švarinti ne tik galvą, bet ir namų tekstilę. Būtina išskalbti patalynę, rankšluosčius, rūbus, vaikų žaislus karštame vandenyje, ne mažesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, dar geriau – 95 laipsnių. Daiktus, kurių negalite skalbti, izoliuokite plastiko maišelyje porai savaičių, nes parazitai nesimaitindami žūsta iš bado. Šukas, plaukų priemones, aksesuarus mirkykite acto tirpale.

„Apie įsikūrusius parazitus reikėtų pranešti artimiesiems ir žmonėms, su kuriais jūs ar vaikas neseniai kontaktavote – kad pasitikrintų, ar šie nelaukiami svečiai neaplankė ir jų“, - apibendrina vaistininkė.