Už neteisėtas priemokas užsimota kirsti per vyriausiųjų gydytojų kišenes (2)

Seimo nariai grūmoja vykdomosios valdžios atstovams, kodėl žmonės vis skundžiasi, kad iš jų reikalaujama neteisėtai susimokėti už kai kurias gydymo paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai atremia, kad kol kas baisiausios priemonės, kurių gali imtis, labiau gąsdina nei išsprendžia problemą. Sveikatos apsaugos viceministras gina savo ministeriją tikindamas, kad yra rengiami teisės aktų pakeitimai, kuriems įsigaliojus už nelegalias pajamas gydymo įstaigoje kentės jų vadovai.  

Reklama

Skundai atspindi statistiką?

Ar kada nors teko ruošiantis operacijai patiems apsilankyti vaistinėje, pirkti tvarsliavą, instrumentus ir atsinešti tai į palatą? Arba gydantis ligoninėje pačiam pasirūpinti vaistais? Jeigu taip, tai dalyvavote neteisėtame veiksme.

Įtardami, kad gydymo įstaiga sutaupė arba užsidirbo neteisėtų lėšų, pacientai 258 kartus kreipėsi į teritorines ligonių kasas. Apie pusė skundų buvo pagrįsti. Išsiskiria Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kurioje skundų skaičius – 202, o likusioje Lietuvos dalyje – 56.

Vis dėlto valdžios atstovai įsitikinę, kad šie skaičiai neparodo realios statistikos.

Vienos iš didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė stebėjosi tokiais Vilniuje besigydžiusiųjų skundų skaičiais, tačiau kiek iš jų buvo nepatenkintų jos atstovaujama įstaiga, specialistė įvardinti negalėjo. Ji tikino, kad Santariškių klinikose veikia oficialiai patvirtinta mokamų paslaugų tvarka, pagal kurią pacientai susimoka už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas.

„Kai gydymo įstaigoms 1 balas tesudaro jo 0,89, tai jos turi manevruoti, kad išsilaikytų. Kiekvienas pacientas iš gydytojo sulaukia paaiškinimo, kaip jis gali būti gydomas. Jeigu gydytojas pasiūlo pacientui ne kompensuojamąjį vaistą, o vaistą, kuris labiau tiktų, pacientas gali sutikti su gydytojo pasiūlymu ir pasirašyti, kad sutinka primokėti už siūlomą vaistą. Pacientai mąsto, diskutuoja su gydytojais, ir taip nusprendžia, kas jiems geriau. Todėl skundų palyginti ir nėra daug, nes tarp pacientų ir gydytojų yra gyvas santykis“, – tiki pašnekovė.

Skundų statistika – šaržas

Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės narys Rimantas Dagys replikavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus pateikti duomenys primena šaržą: „Jūs pasiekėte fantastinių rezultatų – skundų padaugėjo beveik 33 proc. Bet kalbant realiais skaičiais, tai matome, kad Kaune pacientų skundų skaičius padidėjo nuo 8 iki 11, iš jų du pagrįsti. Vadinasi oficiali statistika neveikia, nes jeigu taip būtų, tai būtų ideali sistema.“

R. Dagys nurodė, kad ir jis pats, ir jo kolegos parlamentarai sulaukia nepatenkintų pacientų skundų dėl nelegalių mokėjimų, tačiau rašyti skundų jie nedrįsta, nes dažniausiai jiems vis tiek teks gydytis toje pačioje gydymo įstaigoje.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso duomenimis, už mokamas sveikatos priežiūros paslaugas pernai Lietuvoje gauta  98 744 tūkst. litų, už teisėtas priemokas – apie 2 mln. litų, o tuo tarpu visų pretenzijų už nelegalius mokėjimus suma siekia 68 tūkst. litų.

„Mes galime pateikti tą statistiką, kai žmonės drįsta kreiptis. Problema dėl nelegalių priemokų paūmėjo nuo 2009 m., kai dėl ekonominės krizės sumažinus balo vertę įstaigos ėmė ieškoti būdų, kaip sumažinti finansinius praradimus. Tada žmonės pradėjo mokėti už dalį paslaugų, ypač už tyrimus, – kalbėjo V. Zaksas. – Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, priemokas už tyrimus Lietuvos gyventojai įvardijo kaip ketvirtąją Lietuvoje sveikatos priežiūros problemą.“

Bandymai pažaboti nelegalus

SAM Korupcijos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė aiškino, kad skyrius kovodamas su nelegaliais mokėjimais vertino teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse pateiktą informaciją apie mokamas ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, išsiuntinėjo joms ir savivaldybėms raginimus tokią informaciją skelbti. Taip pat  I. Cechanovičienė kalbėdama apie skyriaus nuveiktus darbus paminėjo išsiųstus priminimus kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, kad įstaigos matomoje vietoje būtų skelbiama informacija apie mokamas ir nemokamas paslaugas.

Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis pabrėžė, kad mokamų paslaugų pastaraisiais metais nėra padaugėję, o skundų, jo įsitikinimu, daugėja dėl gausesnės informacijos apie tai, kokios papildomos paslaugos yra mokamos.

Vis dėlto sankcijų, kurios pažabotų įstaigų norą sutaupyti pacientų, kurie ir taip moka mokesčius už sveikatos priežiūrą, sąskaita įvardinti viceministras negalėjo.

„Tos galimybės yra labai ribotos. Vienintelė tiesioginio poveikio priemonė, kurią įmanoma taikyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, – bauda už dokumentų nepateikimą, kuri turi mažai ryšio su šiomis priemokomis, – kalbėjo A.Klišonis. –  Taip pat tai gali būti įstaigos patikrinimo medžiagos aptarimai, informacijos apie tai skelbimas internete, įstaigos steigėjo informavimas. Griežčiausia, ką mes galime padaryti – įspėti dėl sutarties su VLK nutraukimo. Puikiai supratame, kiek toks įspėjimas gąsdina tą įstaigą, jeigu tai rimta, universitetinio arba respublikinio lygio įstaiga.“

Anot A. Klišonio, šiuo metu daugiau nelegalių pajamų gaunančių gydymo įstaigų vadovus bausti gali jų steigėjos – savivaldybės ir SAM, mažindamos atlyginimo priedo dalį.

Siūlė apsimesti pacientais

VLK ir teritorinės ligonių kasos iki gegužės 2 d. įsipareigojo pateikti gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus, iš kurių turėtų išryškėti, kokiose gydymo įstaigose klesti nelegalūs mokėjimai, kuriomis pacientai yra labiausiai patenkinti arba nepatenkinti.

Tačiau Seimo narė Agnė Bilotaitė mano, kad tokių priemonių nepakanka.

„Padarykite patikrinimus, važiuokite patys į ligonines, apsimeskite pacientais ir žiūrėkite, kokia yra situacija. Nes žmonės bijo pranešti apie tokius atvejus“, – kaip demaskuoti pažeidėjus ministerijos atstovams siūlė A. Bilotaitė.

Politikę stebina ir tai, kodėl ministerijos siūlomos poveikio priemonės iki šiol neveikia, kodėl reikiami teisės aktai iki šiol nebuvo priimti, nors problema atsirado ne vakar.

Numatomos prošvaistės

 Viceministras A. Klišonis informavo, kad šiuo metu yra rengiamos ir netrukus Seimui svarstyti bus pateiktos Sveikatos draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymų pataisos, pagal kurias bus galima taikyti keliagubas baudas gydymo įstaigų vadovams. Žadama, kad pataisose bus aiškiai apibrėžta, už ką žmogus turi mokėti gydymo įstaigoje, o už ką ne, kokiais atvejais jam tereikia primokėti.

„Manau, tiek baudos, tiek kirtimas per gydymo įstaigų vadovų pinigines gali pateikti neblogų rezultatų ir tai jau šiais metais gali būti taikoma“, – sakė A. Klišonis.

Jis tikino, kad šiuo metu rengiamas projektas, pagal kurį tos baudos būtų keletą kartų didesnės nei sumos, paimtos iš pacientų.

Tikimasi, kad minėtųjų įstatymų pataisos skubos tvarka galėtų būti priimtos jau birželį.

Zita Voitiulevičiūtė