Užmačios centralizuoti neurochirurgiją - pavojingos
Klaipėdiečiai gydytojai neurochirurgai neatsistebi - vėl kartojasi bandymai centralizuoti skubią sudėtingą specializuotą neurochirurginę pagalbą, kurią teikti privilegija būtų suteikta tik Vilniaus ir Kauno medikams. Tuo tarpu uostamiesčio ir Vakarų Lietuvos gyventojai, rizikuodami savo gyvybėmis, būtų priversti ieškoti pagalbos už kelių šimtų kilometrų, užuot gavę ją savo mieste. Ir taip pacientai bei jų artimieji turėtų vargti dėl to, kad kauniečiai ir vilniečiai neurochirurgai, regis, pritrūko pacientų.
Praėjusį penktadienį posėdžiavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegija apsvarstė siūlymą 2014-2020 metais optimizuoti neurochirurginių paslaugų teikimą. Siūloma skubią neatidėliotiną pagalbą teikti 5 didžiausiuose šalies miestuose, o sudėtingą specializuotą pagalbą sutelkti tik Vilniaus ir Kauno neurochirurgijos klinikose. Tokį projektą pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas Arimantas Tamašauskas.
Neliks paciento teisės rinktis?
„Vaizdelis liūdnas, sprendimai - be rimtos motyvacijos, o skaičiai - iš lubų“, - sakė SAM kolegijos darbe dalyvavęs Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinikos vadovas, Lietuvos neurochirurgų draugijos vicepirmininkas Antanas Gvazdaitis.
„Manau, tokios „reformos“ sukels ne tik Klaipėdos neurochirurgų ir jų pacientų, bet ir visos miesto bendruomenės nerimą. Arimanto Tamašausko pateikti skaičiai netikslūs: jie ir visa „pertvarka“ reikalinga tam, kad turėtų darbo Kauno neurochirurgai, nes sustiprėjus neurochirurgijai Klaipėdoje, pacientai nustojo važiuoti į Kauną“, - teigė A. Gvazdaitis.
Pasak gydytojo neurochirurgo, Klaipėdos universitetinė ligoninė turi naujausias technologijas ir patyrimą visiems neurochirurginiams pacientams (su retomis išimtimis) gydyti.
„Per vienerius metus Neurochirurgijos klinikoje atliekama per 1000 didelių neurochirurginių operacijų. Ir gydymo rezultatai ne blogesni už Kauno ar užsienio klinikų rezultatus.
Pagal kauniečio A. Tamašausko siūlymus, vien iš Klaipėdos į Kauną kasmet turėtų vykti operuotis daugiau kaip 700 pacientų, o iš visos Lietuvos - gal 2 ar 3 kartus daugiau.
Taigi, jo nurodyti skaičiai, esą atvyks tik 200-300 pacientų, yra neteisingi, kaip neteisingi ir kiti išvedžiojimai, kurių pagrindinis tikslas - įrodyti, jog reikia iš Klaipėdos atimti neurochirurginių ligonių srautą.
Jeigu kalbėtume apie tikrai retos sudėtingos patologijos koncentravimą centruose - tai reikia daryti ir tai vyksta, bet čia siekiama atimti ir nesudėtingų kasdieninių neurochirurginių patologijų gydymo teisę. O svarbiausia - atimama paciento teisė, kur jam gydytis“, - įsitikinęs A. Gvazdaitis.
Jo manymu, yra tikimybė, kad uždraudus planinę neurochirurgiją Klaipėdoje, ateitų eilė ir kitoms medicinos sritims.
„Galbūt reikėtų Vakarų Lietuvos politikams, vadovams ir medikams susitelkti, kad tai neįvyktų“, - mintimis dalijosi A. Gvazdaitis.
„Tai absurdas“
Janina Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja:
Tokios „pertvarkos“ sunkiai suvokiamos sveiku protu. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos aukščiausio lygio neurochirurgijos paslaugos, naudojama moderniausia įranga, dirba aukštos kvalifikacijos neurochirurgai. Kaip galima ardyti tai, kas yra sukurta ir puikiai veikia, o svarbiausia - labai reikalinga žmonėms? Negi paliksime visą Klaipėdos kraštą ir Vakarų Lietuvą be šios būtinos pagalbos. Pacientai, jų artimieji džiaugiasi, kad nereikia važinėti į Vilnių ar Kauną. Išties net nėra ką kalbėti, tai absurdas.
„Norai - dar ne viskas“
Prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas:
Tokios kalbos mums jau ne naujiena - prieš keletą metų buvo kai kam kilę norų panašiai „pertvarkyti“ neurochirurgiją. Bet norai ir gali likti norais. Užtektų vienos paciento mirties, ir tie norai bei svaičiojimai subyrėtų. Juk šioje srityje negalima juokauti - versti vežti sunkios būklės pacientą į Kauną, užuot reikiamą pagalbą suteikus vietoje. Ligoninėje - stiprus neurochirurgijos centras, turintis viską, ko reikia teikti neurochirurginę pagalbą. Manau, „reformų“ iniciatoriams reikėtų kitokiais būdais siekti padidinti pacientų srautą į savo ligonines. Ne atiminėjant juos iš kitų, o analizuojant priežastis, kodėl pacientai renkasi būtent tą, o ne kitą įstaigą. Žinia, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuos siūlymus, kaip toliau vystyti neurochirurginę pagalbą šalyje.
Jolanta Beniušytė,
Susiję straipsniai
