Užsikrėtus lūpų pūsleline pataria vengti fizinio kontakto

Lūpų pūslelinės padariniai itin nemalonūs – deginimas, patinimas, atsiranda mažos ir vandeningos pūslelės. Verta žinoti, kad šia liga užsikrėsti galima ne tik bučiuojantis, kadangi virusas plinta net ir geriant iš to paties puodelio, o kartą užsikrėtęs žmogus tampa viruso nešiotoju visam likusiam gyvenimui.

Reklama

Lūpų pūslelinė – virusinė odos liga, kurią sukelia paprastosios pūslelinės virusas (Herpes simplex). Vieną kartą susirgus paprastąja pūsleline, žmogus lieka viruso nešiotoju visą gyvenimą, o aktyvioji šios ligos forma įprastai pasireiškia perštėjimu, deginimo jausmu, patinimu ir atsiradusiomis mažomis vandeningomis pūslelėmis, kurios vėliau gali išopėti ir tapti labai skausmingomis, – pranešime žiniasklaidai sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

„Dažniausiai lūpų pūsleline užsikrečiama tiesioginio kontakto metu – ne tik bučiuojantis arba oro lašeliniu būdu, bet ir naudojant tuos pačius lūpų pieštukus, balzamus, lūpų dažus, geriant iš to paties puodelio. Labiausiai užkrečiama aktyvioji pūslelinės forma, kuomet formuojasi arba jau susiformavo ir yra matomos pūslelės“, – teigia ji.

Dažnai manoma, jog kartu gyvenantys žmonės vienas nuo kito užsikrėsti negali. Pašnekovė tikina, kad jei vienas iš partnerių yra sirgęs lūpų pūsleline, bet nėra aktyvios ligos formos, rizika, kad virusas bus perduotas sveikam žmogui, yra minimali.

„Tačiau jeigu kontaktas buvo pasireiškus aktyviai ligos formai – viskas priklausys ne tik nuo kito partnerio imuninės sistemos būklės, bet ir pačios odos būklės. Rizika perduoti Herpes simplex virusą, kai yra aktyvi pūslelinės fazė, yra ypač didelė, bet ji dar padidėja, jeigu lūpų oda suskilusi, sausa, šerpetojanti arba suskilę lūpų kampučiai“, – perspėja vaistininkė.

Būtina vengti fizinio kontakto

R. Janulytė sako, kad sergantiems lūpų pūsleline reikėtų ne tik vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis, bet ir atsisakyti grožio procedūrų su AHA ir BHA rūgštimis, permanentinio makiažo darymo, odos skutimo aplink pūsleles, soliariumo ar deginimosi saulėje, ilgo buvimo vėjyje ar šaltyje. Taip pat rekomenduojama atidėti ir apsilankymus pas odontologą.

„Visi šie veiksniai ne tik apsunkina gijimą, bet ir skatina viruso plitimą į kitas vietas. Pūslelės ir lydintys simptomai įprastai išnyksta per 5-14 dienų, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos būklės arba gydymo būdo. Ši liga dažniausiai gydoma pasitelkiant tepalus su acikloviru – medžiaga, kuri sutrikdo paprastosios pūslelinės viruso susidarymą ir malšina simptomus“, – pataria vaistininkė.

Jos teigimu, gydymui taip pat galima naudoti antivirusinius vaistus arba hidrokoloidinius pleistrus su arbatmedžio eteriniu aliejumi – pastarieji pasižymi antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu bei apsaugo nuo aplinkos veiksnių, trukdančių gijimui ir skatinančių viruso plitimą.

„Jeigu pūslelinės pažeistos vietos ypač skausmingos, galima vartoti B grupės vitaminus, kurie padeda apsaugoti nervų ląstelių šakneles nuo neigiamo viruso poveikio. Be to, itin naudingas ir cinkas bei lisino aminorūgštis“, – dalinasi pašnekovė.

R. Janulytė priduria, kad jei žmogus bent kartą sirgo lūpų pūsleline ir yra viruso nešiotojas, liga iš besimptomės formos į aktyvią pereis kaskart nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, susirgus peršalimo ligomis, esant lėtiniam nuovargiui, sutrikus endokrininės sistemos veiklai ar trūkstant vitamino D.

„Todėl labai svarbus sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir miego režimas, kad imuninė sistema būtų stipri. Be to, lūpų pūslelinė pasireiškia, kai lūpų oda yra nugairinama vėjo arba paveikiama saulės, nušąla. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamas lūpų priežiūros priemones – atostogaujant vasara ar vykstant į kalnus rinktis lūpų pieštuką, kuris turi bent 30 SPF apsaugą, žiemą ir rudenį rinktis nuo šalčio ir vėjo apsaugančias priemones, kurių sudėtyje yra daugiau natūralių aliejų, bičių vaško“, – pataria ji.

Vaistininkė teigia, kad kol kas lūpų pūslelinės virusą naikinančių priemonių nėra – vaistai tik stabdo tolimesnę viruso sintezę ir plitimą, todėl labai svarbi profilaktika ir ligos prevencija.

„Tik esant stipriai imuninei sistemai ir nepažeistam lūpų odos apsauginiam barjerui virusas nebus perduotas, tačiau jeigu įvyko kontaktas, ir baiminamasi, kad buvo užsikrėsta, galima vartoti ežiuolės ekstraktą, kuris pasižymi imuninę sistemą stimuliuojančiu ir antivirusiniu poveikiu“, – sako vaistininkė.

Ji primena, kad užsikrėtusiems šiuo virusu negalima tepti lūpų grynu arbatmedžio eteriniu aliejumi, patariama skiesti su neutraliu aliejumi, pavyzdžiui, alyvuogių, simondsijų, santykiu 1:5 arba jei oda aplink lūpas labai plona arba jautri 1:10 arba dezinfekuoti spiritu – šiomis priemonėmis ne tik nepavyks „pašalinti“ viruso, bet ir kyla rizika labai rimtai nusideginti ar pažeisti itin ploną bei jautrią lūpų odą.