Užsitęsęs nėštumas sąlygoja vaikų elgesio problemas(1)

Duomenys rodo, kad pernešiotiems vaikams būdingos elgesio, visų pirma - emocijų, dėmesio ir hiperaktyvumo - problemos, kurios pasireiškia vos pradėjus vaikščioti. Tačiau perspėjama, kad ryšys tarp pernešiojimo ir vaiko elgesio gali būti patvirtintas tik sutarus dėl pernešioto nėštumo sąvokos.

Gimė ne laiku – grėsmė sveikatai 

Visiems žinoma, kad tiek priešlaikinis, tiek pernešiotas nėštumas ir gimdymas yra susiję su didesniu naujagimių sergamumu ir mirtingumu. Priešlaikinio gimdymo atveju dažnesni cerebriniai paralyžiai, sensoriniai naujagimio pakitimai ir elgesio problemos vaikystėje. Tačiau apie pernešiojimo įtaką vaiko sveikatai informacijos pateikiama gerokai mažiau.

Nauji danų prospektyvinės kohortinės studijos duomenys rodo, kad vaikai, gimę 42 nėštumo savaitę ir vėliau turi daugiau emocinių ir elgesio problemų 18 mėnesių - 3 metų laikotarpyje. Tėvai teigia, kad jiems dažnesni neurologinio pobūdžio sutrikimai bei hiperaktyvumo simptomai.

Iš 5145 tyrime dalyvavusių vaikų 7,4 proc. gimė pernešioti, prieš laiką (iki 37 nėštumo savaičių) gimė 4,4 proc. vaikų. Nėštumo laikas buvo nustatytas ultragarsiniu tyrimu.

Remiantis anketiniais duomenimis, kuriuos pateikė tėvai, 4,2 proc. 18 mėnesių amžiaus vaikų ir 3, 1 proc. 36 mėnesių amžiaus vaikų pasireiškė elgesio problemos. Hiperaktyvumo dažnis sudarė 2,5 proc. ir 1, 2 proc.

Pernešioti kūdikiai emociškai pažeidžiamesni

Įvertinus papildomus duomenis apie motinos amžių, išsilavinimą, tautybę, pajamas, galimus psichikos susirgimus patvirtinta išvada, kad priešlaikinis ir pernešiotas nėštumas yra susiję su elgesio ir emocijų problemomis vaikystėje.

Autoriai nurodė keletą galimų mechanizmų. Pernešioti vaikai neretai yra didesnio svorio už vaikus, gimusius laiku, todėl jie turi didesnę riziką traumai ar asfiksijai (deguonies stokai) gimdymo metu. Pernešioto nėštumo atveju turi reikšmės hormoniniai faktoriai, kurie gali būti ne tik pernešiojimo pasekmė (senstanti placenta), bet ir priežastis.

Taigi, placentos funkcijos nepakankamumas, prastas aprūpinimas maisto medžiagomis, deguonimi ir kt., taip pat motinos stresas vystantis vaisiui gali turėti įtakos jo hipotalamo-hipofizio-antinksčių sistemai, kuri sąlygoja neuroendokrininius sutrikimus, padidinančius vaiko emocinį pažeidžiamumą ir elgesio problemas ateityje, - aiškina autoriai.

Hiperaktyvus – ne tas pats kas judrus

„Vaikų poliklinikos“ gydytoja psichiatrė Aurima Dilienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (DTH) yra toks smegenų veiklos sutrikimas, kai žmogus negali ramiai sėdėti vienoje vietoje, susikaupti, užbaigti pradėto darbo, negali suprasti to, kas vyksta aplinkui. Šio sindromo metu galimi ir kiti labai įvairūs simptomai, pasireiškiantys arba ne atskiriems individams. Šį sindromą lengvesne ar sunkesne forma gali turėti vaikai, paaugliai arba suaugę žmonės.

„Hiperaktyvumas – tai visai ne tas pats, kas judrumas, - pabrėžė gydytoja. - Hiperaktyvus vaikas negali savęs kontroliuoti ir „užsiveda“ iki išsekimo. Jiems dažnai būdingi mokslumo sutrikimai (rašymo, skaitymo, skaičiavimo), miego ir valgymo bei virškinimo sutrikimai, kalbos ir suvokimo sutrikimai. Įvairios teorijos ir specialistai gana prieštaringai vertina šį sindromą. Kai kurie tai laiko liga ir rekomenduoja gydyti, kiti

akcentuoja aplinkos įtaką ir rekomenduoja elgesio terapiją“.

Priežastis nežinoma

Psichiatrės teigimu, niekas iki šiol nežino, kodėl atsiranda DTH sindromas. „Straipsniai apie nėštumo ir gimdymo įtaką šio sindromo atsiradimui nėra tolygūs ilgalaikiams ir patikimiems tyrimams, nes tokių nėra atlikta. Nuomonių prieštaringumas tik dar daugiau abejonių įneša į konkrečią ir vieną priežastį – ar tai būtų pernešiojimas, ar priešlaikinis gimdymas, ar genetiniai, ar ekologiniai poveikiai“, - kalbėjo A. Dilienė.

Pasak portalo pašnekovės, „tik viena aišku, kad hiperaktyvumo sindromas – tai ne charakterio bruožas“. „Kai šio sindromo pasireiškimo simptomai siekia gilų dezadaptacijos lygį – būtina pagalba, galbūt medikamentinė, jeigu nepakanka psichoterapijos šeimai, - aiškino gydytoja. - Manoma, kad žmogus su DTH sindromu geriau jausis, greičiau susikaups, jei mankštinsis, daug laiko praleis lauke, gerai išsimiegos naktį (miegoti reikia 7–8 valandas), naudos aparatus laikui matuoti, kalendoriuje pasižymės svarbiausius įvykius, valgys sveiką maistą ir nedaug cukraus, gers vaistus, esant būtinybei“.

vlmedicina.lt

Šaltinis

El Marroun H, et al "Postterm birth and the risk of behavioral and emotional problems in early childhood" Int J Epidemiol 2012; DOI: 10.1093/ije/dys043.