V. Andriukaitis iš ratų - Lietuvai lengviau?..(9)
Ar susimąstėte: paskyrimas į Briuselį - tai paaukštinimas ar... politinė tremtis?
Politikos istorija sako, kad veikiau pastaroji. Taip diplomatiškai iš politikos paprastai išstumiami nusibodę veteranai. Kad ir toks pavyzdys: 1940 metais lordas Halifaksas (užsienio reikalų ministras) užkniso Čerčilį savo patarimais sudaryti taiką su Vokietija, todėl ministras pirmininkas paskiria lordą Halifaksą į labai atsakingą postą karo metu – ambasadoriumi Vašingtone. Nuo to laiko apie gerbiamą lordą niekas nieko daugiau nebegirdėjo.
Pažiūrėkime, kaip čia buvo Lietuvoje. Dar prieš mėnesį premjeras pareiškė, kad tokio ministro Lietuvoje dar nėra buvę. Na, toks geras, toks geras, tiek didžių darbų nuveikė ir dar kiek nuveikti galėtų, betgi nieko kito nebelieka, kaip tik į Briuselį pasiųsti, - nėra daugiau kam važiuoti.
Po makiaveliška premjero šypsenėle, ko gero, slypi susirūpinimas būsimais rinkimais. Seimo kadencija jau įpusėjo ir jei leisi toliau neprognozuojamam ministrui siautėti žemėj Lietuvos, gali daug bėdos turėti.
Na, kad ir ministro užmojis „išbuožinti“ daug uždirbančius kolegas. Tiesą sakant, mane stebina, kodėl niekas garsiai nepaaiškino, kaip susidarė tokia situacija. Pvz.: visai nemažame Ukmergės mieste nėra nuolat dirbančio urologo. Yra puse etato dirbantis konsultantas, kuris atvažiuoja keliskart per savaitę iš Vilniaus ar Kauno. Manau, Ukmergės gyventojai tuo visai patenkinti. Tačiau kai ministras patvarkys taip, kad konsultantai nebevažinėtų, aš tikrai nežinau, iš kur Ukmergės ligoninės administracija ištrauks urologą visam darbo krūviui. Ir važinės žmonės i Vilnių, Kauną ar Panevėžį, geru žodžiu ministrą minėdami. Ir taip daugelyje rajonų, su daugeliu specialistų...
Ministro užmojai įdarbinti jaunus gydytojus periferijoje labiau primena baudžiavą nei civilizuotą problemos sprendimą. Tiesa, neseniai kaimyninės šalies vadovas grąžino baudžiavą, uždrausdamas valstiečiams mesti žemę ir išvykti į miestą. Bene mūsiškis ten bus nusižiūrėjęs?..
O bandymas išnaikinti onkologinius ligonius! Tiesa, ir čia mūsiškis neoriginalus. Prieš kelerius metus Ukrainos sveikatos apsaugos ministras, svarstant Parlamente onkologinių ligų gydymo finansavimą, pareiškė: „Aš pinigų žemėn kasti neleisiu“. Mūsiškis gal taip ir pagalvojo, tačiau bent jau garsiai nepasakė...
Istorija mus moko, kad kartais žmonės paaukštinami, kad nekenktų. Pvz.: garsus rusų XIX a. maršalas M. Kutuzovas buvo žymus aristokratas ir geras dvaro užkulisių žinovas, tačiau niekam tikęs vadas. Jo šefas, dar garsesnis maršalas A. Suvorovas kėlė Kutuzovo pareigas, kad šis trintųsi štabuose ir kuo mažiau žmonių pražudytų. Tačiau nuo likimo nepabėgsi. Napoleono invazijos metu Kutuzovui į rankas pakliuvo ne šiaip koks pulkas, o visa rusų armija, kurią jis be gailesčio suguldė Borodino lauke. Po to dar gėdingai paliko Maskvą, nors buvo užtikrinęs imperatorių, kad to niekada neatsitiks.
Panašu, jog mūsų premjeras pasirodė besąs įžvalgesnis už Suvorovą ir nelaukė, kol ministras prieis savąjį “Borodino lauką”, - Europa didelė ir turtinga, - kaip nors atlaikys ministro siautėjimą, o mums jis darosi jau per sunki našta.
Nežinau, kas vyksta socdemų partijos užkulisiuose, tačiau V. Andriukaičio paskyrimas ministru buvo gan keistas. Visą savo politinės karjeros laiką jis trynėsi įvairiuose politiškai neįtakinguose postuose (kartą Patriarchas jam net leido apsijuokti prezidento rinkimuose – ir nieko, apsijuokė, ir toliau sėdi) ir neturėjo jokio vykdomosios valdžios patyrimo. Gal čia paskutinis paskyrimas prieš pensiją (ministrui rugpjūtį sueis 63-eji)? Kaip ten bebūtų, iš Briuselio jis grįš 68-erių, užsidirbęs solidžią pensiją.
Tiesa sakant, ne taip jau ir svarbu, ar ministras suvokia tikrąsias savo “paaukštinimo priežastis”. Gera žinia ta, kad jis nesiožiuoja ir noriai keliauja ten, kur siunčiamas.
Gali būti, kad daugiau mes apie jį ir nebegirdėsime...
Susiję straipsniai
