V. P. Andriukaitis: „Pokyčiai būtini, jeigu norime judėti į priekį“

„Planuojame teikti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurios atvers kelią ilgus metus nespręstų sveikatos sektoriaus problemų sprendimams. Jau dabar sulaukiame pasipriešinimo balsų, deja, šie pokyčiai būtini, jeigu norime judėti į priekį“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Interviu, kurio pirmąją dalį jau publikavome, jis papasakojo apie numatomus įdiegti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, specializuotų slaugytojų poreikį ir kitus aktualius klausimus.

Reklama

Gal galėtume pakalbėti apie labai svarbų sveikatos apsaugos sistemos aspektą, kuriam tarptautiniai ekspertai teikia daug reikšmės – teikiamų paslaugų, įstaigų veiklos efektyvumą. Kokių priemonių Jūs žadate imtis, kad būtų gerinamas efektyvumas? Galbūt planuojate įvesti įstaigų veiklos efektyvumo monitoringo rodiklius?

Matydami, kad paslaugų kokybės, veiklos efektyvumo ir skaidrumo problematika labai aštri, ėmėme ir sutarėme, kad teks pasiūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymo pataisas, numatančias sveikatos priežiūros įstaigų efektyvumo vertinimo kriterijus. Kai šios pataisos išvys dienos šviesą, matyt, kils nauja diskusijų banga.

Jei kalbėtume apie finansinės veiklos vertinimą, manome, kad turime nagrinėti einamųjų ir ankstesnių trejų metų įstaigos finansinės veiklos rodiklius. Svarbu pažiūrėti, kaip kinta įstaigos sąnaudų dalis, kaip kinta valdymo išlaidos, nes valdymo aparatai kai kuriais atvejais yra labai įdomūs. Taip pat tai, kaip sekasi pritraukti įstatymiškai numatytus veiklos finansavimo šaltinius.

Taip pat numatome įvesti pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis rodiklį, apimantį pacientų apklausas, skundų, išreikštų pageidavimų dinamiką.

Kitas kriterijus – socialinės partnerystės įgyvendinimo įstaigoje mastas, arba, paprasčiau tariant, ar įstaigoje yra kolektyvinė sutartis, kuri reguliuoja darbuotojų darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimą, darbo užmokestį, jo priedus ir kitus svarbius klausimus. Koks darbo užmokesčio vidurkio santykis su administracijos darbuotojų atlyginimo dydžiu? Be to, būtų vertinamos pacientų eilės, laukimo laikas. Per kiek laiko nuo registracijos patenkama pas specialistą. Kokios įdiegtos informacinės technologijos. Kiek darbuotojų dirba visu etatu? Žinoma, negali būti prievartos – dirbsit ne mažiau kaip etatu, bet darbuotojų, dirbančiu puse ar ketvirčiu etato, neturi būti daug. Jeigu įstaigoje tokiu darbo krūviu dirba 30 ar 40 proc. darbuotojų, vadinasi, kažkas negerai. Taip pat manome, kad reikia įvesti viešųjų ir privačių interesų deklaravimą. Ypač – vadovaujamas pareigas einantiems asmenims, kad būtų aišku, kur kokie interesai. Jeigu dirbi ne tik valstybinėje, bet ir privačioje įstaigoje, kad tavo interesai būtų matomi.

Dar vienas tikslas – įvesti bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis sutarčių skaičiaus rodiklį. Siekiame, kad valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos nekonkuruotų, o bendradarbiautų – dalintųsi laboratorijomis, aukštosiomis technologijomis, tartųsi dėl ligonių srautų valdymo. Kad nebūtų taip, kaip dabar, kai viena aptarnauja 1,3 mln. pacientų, o keturiasdešimt kitų įstaigų – kur kas mažesnį skaičių.

Kiek dirba jaunų specialistų? Jeigu per 5 metus įstaiga nepriėmė nė vieno, kažkas negerai. Koks jaunų ir pensinio amžiaus specialistų santykis? Koks nepageidaujamų įvykių skaičius?

Šiuos kriterijus esame išnagrinėję bei surašę ir, kaip minėjau, planuojame integruoti į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą. Jau dabar aš girdžiu – „ajajai, kaip negerai“, deja, šie pokyčiai būtini, jeigu norime judėti į priekį ir tobulėti. Taip pat diskutuosime dėl atlyginimų reguliavimo – ar nederėtų sujungti administracijų atlyginimų vidurkius su kitų darbuotojų vidurkiais. Atlyginimų politika turi būti skaidri, vieša ir nepridengta komercinėmis paslaptimis. Jeigu gauni 5 tūkst. litų, o išleidi 20 tūkst., kyla labai natūralus klausimas –  iš kur. Todėl administracijos darbuotojų pajamų deklaravimą taip pat įvesime.

Vienas iš nepanaudotų sveikatos apsaugos sistemos rezervų yra specializuotų slaugytojų veikla. Ji bene geriausiai išvystyta Jungtinėje Karalystėje. Specializuotų slaugytojų veikla ne tik sumažina gydytojų krūvius, bet ir sukuria didelę pridėtinę teikiamų paslaugų vertę. Jų veikla bendruomenėje ženkliai sumažina hospitalizacijų skaičių. Lietuvoje specializuotų slaugytojų faktiškai nėra. Jūsų manymu, kodėl Lietuva iki šiol skyrė tiek mažai dėmesio šiai svarbiai sričiai?

Anksčiau tokia medicinos pagalbos rūšis buvo gerai išvystyta, tik skirtumas tas, kad anais laikais šie specializuoti slaugytojai buvo vadinami felčeriais. Jie buvo didesnės kompetencijos nei slaugytojai, tačiau mažesnės nei  gydytojai. Ir jų buvo labai daug, jie dirbo visuose felčeriniuose punktuose, greitojoje pagalboje. Paskui ši svarbi medicinos grandis buvo tiesiog sunaikinta ir niekuo nepakeista. Tai paprasčiausias aplaidumas. O šiandien staiga pabudome, kad šią specialybę, medicinos grandį būtina turėti. Ir aš pritariu, kad būtinai reikia, ir to sieksime. Jau dabar kalbamės šiuo klausimu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto atstovais. Tik nieko naujo čia nėra, nauja yra gerai užmiršta sena.

Jungtinėje Karalystėje atlikti  tyrimai parodė, kad gydymo kokybė savaitgaliais ir net mirtingumo rodikliai yra gerokai blogesni nei darbo dienomis. Todėl Anglijoje šiuo metu įgyvendintas modelis, kai sveikatos įstaigos užtikrina, kad savaitgalio metu pacientai gautų tokią pačią pagalbą, kaip ir darbo dienomis. Ar turite duomenų apie mūsų įstaigų sveikatos apsaugos veiklą ir rezultatus savaitgalio metu? Ar žadate imtis priemonių, kad savaitgaliais teikiama pagalba prilygtų darbo dienomis teikiamoms paslaugoms?

Europos Sąjungoje yra penki sveikatos priežiūros sistemos modeliai. Tai Jungtinės Karalystės, arba Beveridžo, modelis, taip pat skandinaviškas modelis, kuris yra labai artimas buvusiam tarybiniam, Semaškos, modeliui. Be to, yra draudos medicinos Bismarko modelis Vokietijoje,  yra Viduržemio jūros šalių modeliai. Europos Sąjungoje nėra vieno modelio. Mes sukūrėme mišrų modelį, kuriam paėmėme nacionalinės sveikatos sistemos elementus iš Anglijos, draudos elementus iš Vokietijos ir skandinaviško modelio elementus, juos sujungėme su Lietuvoje buvusių tarybinių laikų infrastruktūra. Ir pats modelis, mano manymu, yra geras, tik jį reikia efektyvinti, pagaliau pradėti kokybiškai valdyti.

O pagalbos savaitgaliais problema iš tiesų yra. Šeimos daktarai vengia dirbti savaitgaliais. Respublikinių ligoninių priėmimo skyriai savaitgaliais tiesiog užsikemša. Ta bėda yra akivaizdi, ir šiandien esame priėmę sprendimą suderinti skubios pagalbos teikimo teritoriniu principu tvarką. Reikia perskirstyti tinklą ir teritoriniu principu, kad savaitgalį pagalbą būtų galima gauti ne tik keliuose centruose, bet ir kitose įstaigose.

Ar Jums neatrodo, kad būtų tikslinga atsisakyti vienasmenio valdymo modelio, kuris korupcijos prasme yra ypač pažeidžiamas?

Ne tik neatrodo, bet būtina. Šiandien universitetų ligoninėse turime netinkamą valdymo modelį, netgi ir steigėjų prasme. Universiteto kliniką steigia du steigėjai – universitetas ir ministerija. Suprantama, kad klinikos yra subjektas, vadinasi, turi būti triumviratas. Turi būti valdyba, kurioje dirba trys atstovai, kurioje kiekvienas dalininkas mato savo problematikos sprendimo būdus, atstovauja pozicijoms, jas derina ir atstovauja principams. Jeigu šito nebus, turėsime tas pačias bėdas, kurias turime iki šiol.

Daugumoje Vakarų Europos valstybių sveikatos apsaugos ir verslo įmonės yra valdomos būtent pagal valdybų modelį. Ar nebūtų laikas tokį modelį įvesti ir Lietuvoje? Tokiu atveju vyr. gydytojus skirtų ne SAM ar savivaldybė, o ligoninės valdybos, kurios daug geriau žinotų situaciją ligoninėje. Be to, tokiu būdu būtų suteikta galimybė ir ligoninės kolektyvui dalyvauti ligoninės ir sveikatos apsaugos valdyme.

Čia gali būti įvairiausių modelių, ir visi turi būti nagrinėjami. Negalima pasakyti, kad vienas kažkuris geriausias. Dabar pradėjome viešųjų konkursų vyriausiųjų gydytojų pareigoms eiti etapą, jis parodė savo trūkumus. Reikia tobulinti įstatymą, auginti administratorių pamainą, nes nenormalu, kad paskelbus konkursą neatsiranda nė vieno pretendento. Trijose ligoninėse teatsirado tik po vieną pretendentą. Tai nėra normalu. Kita vertus, nauji pretendentai nesusipažinę su ligonine, jie negauna laiko susipažinti. O turėtų gauti 3–4 mėnesius susipažinti, pabūti, gauti informaciją, kad nepatektų į nelygias sąlygas, lyginant su esamu įstaigos vadovu. Taip pat komisijų sudėtis, vertinimo kriterijai bus keičiami. Laukia daug darbo.

Ačiū už pokalbį.