Vaiko nuovargis – signalas tėvams: rudenį gali trūkti svarbių vitaminų

Su grįžimu į mokyklas ir darželius bei su besikeičiančiais orais siejamas rudens laikotarpis neretai tampa iššūkiu tėvams. Prastas miegas, neracionali mityba, nepakankama higiena turi neigiamos įtakos vaikų sveikatai. O rudenį vaikų pradedamas jausti nuovargis gali byloti apie svarbių vitaminų ir mikroelementų trūkumą bei būtinybę pagalvoti apie vaikų imuniteto stiprinimą.

Reklama

Reikalinga papildoma pagalba

Rudens sezonui įsibėgėjus ir vaikams sugrįžus į darželius bei mokyklas pastebimi dažnesni susirgimai įvairiomis ligomis. Nors padažnėjusios mažųjų ligos siejamos su tuo, kad ir vėl pradedama burtis ugdymo įstaigose, organizmo patiriamas stresas dėl besikeičiančių orų ir pakitusios kasdienės rutinos taip pat paveikia jų sveikatą.

„Lietingesnis, drėgnesnis oras, dargana siejama su dažnesniu sergamumu, nes įvairūs virusai daugiau plinta per drėgną orą. Be to, bet koks stresas organizmui taip pat paveikia vaiko imuninę sistemą – esant miego arba poilsio trūkumui ar šaltuoju metų laikotarpiu stebint gamtos pokyčius – mažėja saulės, atvėsta oras – imuninė sistema gali susilpnėti, tad susirgimai tampa dar dažnesni“, – sako BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų imuninė sistema iš esmės nėra tokia stipri kaip suaugusiųjų, nes ji nėra treniruota ir galutinai susiformavusi, ypač kalbant apie mažesnio amžiaus vaikus. Organizmui augant su kiekvienu susirgimu žmogaus imuninė sistema tampa stipresnė. Tad jaunam organizmui reikia papildomų pastangų, siekiant palaikyti stiprų imunitetą ir padedant vaikui jaustis puikiai.

Vakcinacija ir higiena

Kovai su įvairiomis sezoninėmis ligomis, vaistininkas visų pirma ragina neužmiršti skiepų svarbos: „Norint apsisaugoti nuo įvairių ligų tėveliai turėtų pasirūpinti vaikų skiepijimu. Artėjant gripo sezonui, skiepai yra ypač aktualūs vaikams, nes jų imuninė sistema neveikia taip gerai, kaip suaugusiųjų žmonių.“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių apie 3 tūkst. atvejų sudaro rotavirusinis gastroenteritas. Daugiau nei 80 proc. protrūkių kasmet kyla šeimose dėl netinkamo maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis buvo rotaviruso, noraviruso ir salmoneliozės sukėlėjai.

Rankų plovimo įpročių pasinaudojus viešaisiais tualetais tyrimai rodo, kad dalis žmonių vis tiek neplauna savo rankų taip, kaip pridera. 40 proc. vaikų, pasinaudoję tualetu, nenusiplauna rankų su muilu, o apie 30 proc. neplauna jų ir prieš valgį. Nors pandemijos pamokos situaciją kiek pagerino, tėvai turi nepamiršti apie rankų higieną nuolat priminti vaikams.

M. Lukštaraupis taip pat atkreipia dėmesį į elementarios higienos aspektus – reguliarų rankų plovimą, patalpų vėdinimą, tam tikrais atvejais, netgi kaukių dėvėjimą. „Nors pandemijos laikotarpiu kaukių dėvėjimas buvo tapęs įprasta praktika, jos gali pasitarnauti ir siekiant apsisaugoti net nuo paprasčiausių peršalimo ligų“, – patarimais dalijosi pašnekovas.

Miega nepakankamai

Visgi kertiniais imuniteto stiprinimo principais išlieka tinkamas miego ir poilsio rėžimas. Miegas yra tiesiogiai susijęs su imunine sistema – kuo mažiau miegama, tuo imuninė sistema prasčiau dirba, nes per naktį ji turi gauti pakankamai laiko atsistatyti.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupės tyrimas, kurio rezultatai buvo paviešinti praėjusiais metais, parodė, kad kas penktas keturiolikmetis miega nepakankamai, 17 proc. 7–14 metų vaikų neužmiega pernelyg ilgai ir tik trečdalis vaikų nepatiria jokių su miegu susijusių sunkumų. Tai turi įtakos sveikatos būklei ir net mokymosi rezultatams.

Mokslininkai tuomet atkreipė dėmesį, kad pakankamos trukmės miegas padeda geriau išlaikyti dėmesį, įsisavinti žinias ir pagerina nuotaiką. Taip pat turi teigiamą įtaką, kai kalbame apie vaikų imuniteto stiprinimą.

Neracionali mityba ir vitaminų stoka

Svarbiais stipraus imuniteto elementais išlieka judėjimo įtraukimas į kasdienę rutiną bei įvairi, subalansuota mityba, praturtinanti organizmą skirtingais mikroelementais.

Deja, Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoti tyrimai rodo, kad daugelis tėvų nepakankamai dėmesio skiria sveikatai palankiai mitybai, o šeimose vyrauja konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo, t. y., nepusryčiauja. Pavyzdžiui, 25,2 proc. moksleivių kelis kartus per savaitę vartoja saldumynus, 31,8 proc. vaikų kas dieną geria gazuotus saldžius gėrimus, 10,6 proc. bent kartą per savaitę geria energinius gėrimus, 53,1 proc. mokinių kelis kartus per savaitę valgo riebaluose virtus sūdytus traškučius, 10,2 proc. − kasdien perka kaloringus užkandžius (dešrainius, picas ir pan.) ir tik 42 proc. vaikų kas dieną valgo vaisius ir šviežias daržoves, 42,6 proc. − pieno produktus.

Tais atvejais, kai su maistu nėra gaunama pakankamai organizmui reikalingų vitaminų, vaistininkas pataria nenumoti ranka į įvairių maisto papildų teikiamą naudą.

„Tamsiuoju metų laiku Lietuvoje bene kiekvienam mūsų itin trūksta vitamino D, padedančio užtikrinti gerą savijautą. Ne išimtis ir vaikai – padidėjęs nuovargio jausmas neretai gali signalizuoti būtent vitamino D trūkumą. Šis vitaminas iš esmės gali būti vartojamas ištisą sezoną, o dar geresniu pasirinkimu jaunam organizmui gali tapti žuvų taukai, padedantys organizmui lengviau išgyventi šaltąjį laikotarpį ir aprūpinti organizmą reikiamomis medžiagomis. Be žuvų taukuose esančio vitamino D, jis taip pat praturtina vaiko organizmą omega-3 rūgštimis, pasitarnaujančiomis protinei veiklai“, – svarbiausius elementus vaikų imuniteto stiprinimui vardija vaistininkas.

Skiriant pakankamai dėmesio net menkiems kasdienės rutinos pokyčiams, tėvai galės užtikrinti stipresnį vaiko imunitetą bei rūpintis gera jo savijauta šaltuoju metų laikotarpiu bei atitolinti taip dažnai šiuo laikotarpiu siautėjančias ligas.