Vasara įsibėgėja – dažnai tai sezonas, kai daugiau laiko vaikai praleidžia su tėvais ar seneliais. Šiltuoju sezonu mažyliai yra aktyvesni, valgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, poilsiauja gryname ore. Tad, rodos, nėra priežasčių sirgti, imunitetas turėtų būti stiprus, o tėvai rūpesčius apie savo atžalų ligas nusiteikę pamiršti iki rudens. Vis dėlto vaikų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė primena, kad taip būna ne visada. Kokios klaidos gali tapti sveikatos sutrikimų priežastimi?
„Klystame visi, kartais iš nežinojimo, kartais dėl nerimo ar klaidingų įsitikinimų“, – sako vaikų gydytoja. Ji primena, kad svarbiausia dėl ligų baimių neatimti iš vaikų vaikystės, reikėtų leisti jiems suklupti ir atsistoti, lakstyti basomis, vaikiškai išsimurzinti, mėgautis vaikyste su gėle ar šaka rankose. Ypač svarbu padėti tinkamus pamatus vaikų sveikatai per pirmas 1000 dienų.
Kokias klaidas dažnai tėvai daro vasarą?
Tikisi, kad privalgęs uogų ir vaisių vaikas bus perpildytas vitaminais ir jų užteks visiems metams. Šviežios daržovės, vaisiai ir uogos tikrai yra vienas pagrindinių vitaminų šaltinių, tačiau kartais tėvai persistengia ir tikisi, kad vasaros gėrybėmis galima mėgautis be saiko, nesulaukiant pasekmių.
„Deja, turiu nuvilti. Vitaminai – ne uogienės, organizme kaip sandėliuke, nesikaupia. Dauguma jų pasišalina su išmatomis, šlapimu, per odą bėrimų pavidalu ar kitokių nepageidaujamų reakcijų, o ypač jei visko per daug. Ir tai nebus alergija, o persistengimas ir saiko neturėjimas“, – akcentuoja I. Plėštytė-Būtienė. Anot jos, klaida manyti, kad vitaminų ar kitų naudingų medžiagų galima prikaupti, tokie bandymai dažniau baigiasi sveikatos sutrikimais.
Rūpinasi, kad vaikai būtų įdegę. Kai kurie vis dar vadovaujasi įsitikinimu, kad įdegusi oda yra sveika ir graži, todėl tik saulei išlindus ir termometro stulpeliui šoktelėjus, nori įdegti patys ir nesaugo nuo saulės spindulių vaikų.
„Vaikai ir taip gražūs. Ar įraudusi, net pūslėmis nusėta vaiko oda, tiksliau, I ar II laipsnio nudegimas, tikrai atrodo sveikai? O ką jau kalbėti apie besilupančią po buvusio nudegimo odą“, – pasvarstyti tėvus skatina vaikų gydytoja. Anot jos, ne kartą teko girdėti iš kitų žmonių komentarų, kad vaikas labai išblyškęs – geriau padeginkite saulėje, kad oda paruduotų.
Pasak gydytojos, vaikų oda yra kur kas jautresnė, nei suaugusių, tad saugotis reikėtų dar dėmesingiau, geriausia – renkantis pavėsį. Leidžiant karštą vasaros dieną paplūdimyje taip pat svarbu nepamiršti gerti daug skysčių, turėti skėtį, kuris saugotų nuo kaitrių saulės spindulių. Taip pat reikėtų būtinai vaikų odą tepti apsauginiais kremais nuo saulės. Tai daryti reikėtų nuolat, o grįžus namo būtina vaikus nuprausti, kad apsauginis kremas neliktų ilgam ant odos ir nesukeltų odos uždegimų.
Perkaitina vaikus. Gydytoja pastebi, kad kartais tėvai bijo, jog vaikas sušals, tad aprengia ne pagal lauko temperatūrą, dėl to vaikas ima gausiai prakaituoti. „Visada dvejojant, geriau aprengti kiek vėsiau. Gausiai prakaituoti nuo karščio nėra malonu ir net pavojinga“, – paaiškina I. Plėštytė-Būtienė.
Gydytoja įspėja atsargiai naudotis ir kondicionieriumi. Nors vasarą, karštomis dienomis malonu atsivėsinti, tačiau netinkamai naudojant šį prietaisą galima lengvai peršalti. Jei kondicionierius naudojamas automobilyje, karštą vasaros dieną nereikėtų nustatyti žemiausios temperatūros, optimalus pasirinkimas – 24 laipsniai. Įprastai rekomenduojama palaikyti keturiais laipsniais žemesnę temperatūrą nei lauke ir pasirūpinti, kad oro pūtimo srovė nebūtų nukreipta į veidą ar krūtinę.
Pamiršta, kad vaiko poilsio režimas nepriklauso nuo metų laiko. Nors vasarą dažnai žmonės laiką leidžia gamtoje, keliauja, atostogauja, tačiau geras oras nereiškia, kad vaikui nereikia įprasto dienos režimo. „Vaiko imuninė ir psichinė sistema neatostogauja vasarą. Jiems reikia tikslios dienotvarkės, nes jei viskas susipainios vaikas bus irzlus ir ligos kibs“, – sako gydytoja. Tad, laiką gamtoje ar paplūdimyje rekomenduojama planuoti taip, kad neišsibalansuotų dienos režimas, kuris turi didelę įtaką vaiko sveikatai ir gerovei.
Sukuria per sudėtingus planus. „Vargu, ar verta turėti nerealių lūkesčių, pavyzdžiui, kad aplankysite visus, kurie kviečia į šventes. Jūsų lūkesčiai vaikui nesvarbūs, o ir ligų planu bei kalendoriumi vaikas nesidalina. Ateina laikas ir suserga“, – savo patirtimi dalinasi ekspertė. Jos teigimu, vasarą reikia atsipalaiduoti, neskubėti ir mėgautis akimirkomis, vaikystė greitai prabėga, bet dėl to nereikia bandyti visur suspėti ir visiems įtikti.
Vaikų gydytoja I. Plėštytė-Būtienė pastebi, kad neretai planuodami laiką tėvai savo prioritetus susidėlioja netinkamai. „Apmaudu, kai atostogas suplanavę tėvai nusprendžia, kad jei jau sumokėjo už savaitę atostogų Palangoje, tai ir su sergančiu vaiku atbus pagal pilną programą“, – sako medikė. Ji ragina galvoti ne tik apie save, vaiką, bet ir aplinkinius, kurie rizikuoja užsikrėsti. Planuojant atostogos su vaikais, svarbu išlikti lankstiems ir prireikus, turėti galimybė atšaukti rezervacijas, nepatiriant nuostolių.